Atsargumo principas yra rizikos valdymo priemonė, pagal kurią tam tikra politikos kryptis ar veikla neturėtų būti įgyvendinama, jeigu yra galimybė, kad ji gali padaryti žalos visuomenei arba aplinkai, ir jeigu mokslininkai vis dar nesutaria šiuo klausimu. Tačiau politika ar veiksmai gali būti peržiūrėti, kai bus gauta daugiau mokslinės informacijos. Šis principas yra nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje.
Atsargumo principo sąvoka pirmą kartą išdėstyta 2000 m. vasario mėn. priimtame Europos Komisijos komunikate, kuriame pateikta jo apibrėžtis ir numatyta, kaip jis bus taikomas.
Atsargumo principu galima naudotis tik esant galimai rizikai. Jo negalima naudoti savavališkiems sprendimams pateisinti.
ES atsargumo principo taikymo pavyzdžiai yra jos cheminių medžiagų reglamentavimo sistema (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, vadinamasis REACH) ir bendrasis maisto teisės reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 178/2002).