Europos Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Strategija siekiama sustiprinti ES finansinių interesų apsaugą pagerinant visą kovos su sukčiavimu ciklą. Ji taikoma sukčiavimo prevencijai ir nustatymui, taip pat tyrimams, sankcijoms ir pasisavintų lėšų susigrąžinimui.
• ES šalys administruoja beveik visas ES biudžeto pajamas, taip pat kartu su Komisija – apie 80 % biudžeto išlaidų. Likusius 20 % tiesiogiai administruoja Komisijos tarnybos arba kiti partneriai.

Prevencija ir nustatymas

• Visi ES lėšas valdantys subjektai privalo užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, dėl kurių gali nukentėti ES biudžetas. Komisija, ES šalys ir kiti partneriai (pvz., regionų valdžios institucijos ar plėtros agentūros) privalo nustatyti valdymo ir vidaus kontrolės procedūras, skirtas pažeidimų, klaidų ir sukčiavimo prevencijai ir nustatymui.
• Skirtingų veikėjų atsakomybė skiriasi priklausomai nuo valdymo formos ir politikos srities, todėl visos Komisijos tarnybos turi priimti konkrečių sektorių kovos su sukčiavimu strategijas. Šios strategijos turi pritaikyti prevenciją, tyrimą, lėšų susigrąžinimą ir sankcijas konkrečioms aplinkybėms kiekviename sektoriuje.
• Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi būti iniciatyvi ir padėti Komisijai įgyvendinti šias konkrečių sektorių kovos su sukčiavimu strategijas, taip pat gerinti sukčiavimo rizikos vertinimą.
• Komisijos tarnybų keitimasis informacija turi būti sustiprintas išplėstomis keitimosi informacija sistemomis ir ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, kurios perėmė pradinės vidaus išankstinio perspėjimo sistemos funkcijas.
• Komisijos darbuotojai, nesvarbu, projektų vadovai, finansų srities darbuotojai ar auditoriai, turi būti supažindinami su sukčiavimo keliamu pavojumi ir apmokomi, kaip su juo kovoti.

Tyrimai

• OLAF turi tirti bet kokias ES finansiniams interesams kenkiančias neteisėtas veikas. Komisija pateikė pasiūlymą reformuoti OLAF, kad šie tyrimai būtų veiksmingesni. Tuo tikslu priimtas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.
• Būtina stiprinti OLAF ir kitų Komisijos tarnybų, visų pirma išorės auditorių, bendradarbiavimą, taip pat OLAF ir kitų institucijų tyrimo tarnybų bendradarbiavimą per vidaus tyrimus. ES šalys turi paskirti koordinavimo tarnybas, kurios būtų OLAF tiesioginis informacijos šaltinis tyrimuose ir kurios informuotų tarnybą apie aptiktus sukčiavimo atvejus. Rangovai ir ES lėšų gavėjai turi pateikti OLAF visą informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimą.
• Komisija taip pat ketina tirti, kiek žmonių galima paskatinti dalytis informacija apie pažeidimus ir sukčiavimą ir kaip atitinkamos institucijos galėtų geriau informuoti apie pažeidimus pranešančius asmenis ir labiau juos apsaugoti.

Sankcijos

• Komisija paprastins ir griežtins finansinių ir (arba) administracinių sankcijų taikymo procedūras, įskaitant draudimą gauti ES finansavimą dėl padarytų sunkių pažeidimų, sukčiavimo ar korupcijos.
• Ji taip pat vertins, ar ES šalių taikomos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Komisijos manymu, informacija apie drausmines sankcijas turėtų būti teikiama kitoms Europos institucijoms, nacionalinėms valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms. Ji taip pat skatina ES šalis pranešti Komisijos centrinei duomenų bazei apie sukčiavimo atvejus, dėl kurių gali būti uždrausta gauti ES finansavimą.

Lėšų susigrąžinimas

• Pasidalijamojo valdymo atveju ES šalys turi susigrąžinti netinkamai išmokėtas lėšas. Tiesioginio valdymo atveju atsakomybė tenka Komisijos tarnyboms, kurios turi nedelsdamos išduoti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti.