Nesąžininga komercinė veikla

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Nesąžininga komercinė veikla yra veikla, kuri:
  • skiriasi nuo profesinio atidumo³,
  • gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo pirkimo elgesį.
• Didesnė apsauga gali būti taikoma tam tikroms grupėms vartotojų, kurie dėl savo amžiaus (vaikai arba vyresnio amžiaus asmenys), patiklumo ar proto arba fizinės negalios yra tokios veiklos arba produkto ypač lengvai pažeidžiami.
• Direktyvoje 2005/29/EB atskiriamos dvi komercinės veiklos kategorijos, kurios laikomos nesąžiningomis, jei skatina vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs: klaidinanti komercinė veikla (dėl veikimo arba neveikimo) ir agresyvi komercinė veikla.
• Direktyvos 2005/29/EB I priede pateikiamas veiklos, kuri bet kokiomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, rūšių sąrašas („juodasis sąrašas“).

Klaidinanti komercinė veikla

Klaidinantys veiksmai

Klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos ar neteisingos informacijos, arba kuri gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra tiksli, todėl gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl pirkimo, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs. Tokių veiksmų pavyzdys yra neteisinga arba apgaulinga informacija apie:

• produkto egzistavimą arba pobūdį;
• pagrindines produkto savybes (jo prieinamumą, naudingumą, pavojingumą, sudėtį, geografinę kilmę, rezultatus, kurių galima tikėtis jį naudojant, ir pan.);
• prekybininko įsipareigojimų apimtį (kaip nustatyta elgesio kodeksuose, kurių prekybininkas sutiko laikytis);
• kainą arba konkretaus kainos pranašumo buvimą;
• paslaugų ar taisymo poreikį.

Direktyva taip pat draudžiama klaidinanti prekių rinkodara, kai prekės parduodamos kaip tapačios, nors jų sudėtis ar savybės skirtingose valstybėse narėse skiriasi (dažnai vadinamos „dvejopos kokybės“ prekėmis).

Klaidinantis informacijos neatskleidimas

• Veikla taip pat laikoma klaidinančia, jeigu neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, arba ji pateikiama neaiškiai, neįskaitomai, dviprasmiškai arba ne laiku, ir tuo vidutinis vartotojas gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
• Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamas bendras informacijos, kuri turėtų būti laikoma esmine, sąrašas, kaip antai kaina ir pagrindinės produkto savybės. Taikomi papildomi reikalavimai prekybai internetu, pavyzdžiui, internetinių prekyviečių⁴ pareiga informuoti vartotojus apie pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas pasiūlymų, pateiktų pagal paieškos užklausą, reitingas⁵, ir pareiga informuoti, ar ir kaip tikrinamas vartotojų atsiliepimų autentiškumas.

Agresyvi komercinė veikla

• Vartotojas turi priimti sprendimus dėl sandorio savanoriškai. Veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta arba pernelyg didele įtaka⁶ žymiai apriboja vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę, todėl jis skatinamas priimti tokį sprendimą dėl pirkimo, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs.
• Sprendžiant, ar komercinė veikla yra agresyvi, ar ne, reikia atsižvelgti į kelias sąlygas. Tarp jų yra:
  • veiklos pobūdis, vieta ir trukmė;
  • grasinančios arba užgaulios kalbos arba elgesio galimas naudojimas;
  • prekybininko naudojimasis aplinkybėmis, kurios gali daryti įtaką vartotojo sprendimui (pavyzdžiui, mirtimi ar rimta liga), siekiant daryti įtaką vartotojo sprendimui produkto atžvilgiu;
  • bet kokios neproporcingos sutartyje nenumatytos kliūtys, kurias prekybininkas nustato, jeigu vartotojas nori pasinaudoti sutartyje numatytomis savo teisėmis (kaip antai teise nutraukti sutartį arba pakeisti sutartį).

Bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama veikla (juodasis sąrašas)

• Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamas veiklos, kuri draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis, rūšių sąrašas. Po pakeitimų, kurie atlikti Direktyva (ES) 2019/2161, prie šio sąrašo pridėtos kelios papildomos veiklos rūšys, kaip antai netikri vartotojų atsiliepimai, paslėpta reklama paieškos rezultatuose ir bilietų, kuriuos prekiautojai įsigijo naudodamiesi automatine programine įranga – „botais“, perpardavimas.
• Direktyva (ES) 2024/825 į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios papildomos praktikos, kaip nurodyta toliau.
  • Ekomanipuliavimo (klaidinančių aplinkosaugos teiginių) formos, įskaitant nurodytas toliau.
    • Bendro aplinkosauginio teiginio, kuriuo siekiama sudaryti įspūdį apie puikų aplinkosauginį veiksmingumą, pavyzdžiui, „aplinką tausojantis“, „ekologiškas“, „žalias“, „klimatui nekenkiantis“, „neišmetantis anglies dvideginio“, „efektyviai naudojantis energiją“, „biologiškai skaidus“ ar panašiai, pateikimas, nesant pripažintų puikių su teiginiu susijusių aplinkosauginių rezultatų.
    • Tvarumo etiketės, kuri nėra pagrįsta sertifikavimo sistema arba nėra nustatyta valdžios institucijų, rodymas. Prieš pateikdamas tvarumo ženklą, prekiautojas turi užtikrinti, kad jis atitinka būtiniausius skaidrumo ir patikimumo reikalavimus ir kad objektyviai stebima, kaip laikomasi sistemos reikalavimų. Stebėseną turi vykdyti trečioji šalis, kurios kompetencija ir nepriklausomumas nuo sistemos savininko ir prekiautojo užtikrinami remiantis tarptautiniais, ES arba nacionaliniais standartais ir procedūromis.
    • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kompensavimu pagrįstų teiginių, kad produktas daro neutralų, mažesnį ar teigiamą poveikį aplinkai išmetamų teršalų atžvilgiu, pateikimas, kuris gali klaidinti vartotojus, kad tokie teiginiai yra susiję su pačiu produktu arba jo tiekimu ir gamyba, arba kad tokio produkto vartojimas nedaro poveikio aplinkai.
  • Klaidinanti praktika, kuri reiškia ankstyvą nusidėvėjimą, įskaitant:
    • klaidingi teiginiai apie prekės ilgaamžiškumą ar galimybę ją pataisyti;
    • bet koks komercinis pranešimas, susijęs su preke, turinčia savybę, įdiegtą siekiant apriboti jos patvarumą, nepaisant to, kad prekiautojas turi informacijos apie tą savybę ir jos poveikį prekės patvarumui.

Žalos atlyginimas ir sankcijos

• Valstybės narės privalo užtikrinti, kad vartotojams bus suteiktos individualios teisių gynimo priemonės (pavyzdžiui, kompensacija, sumažinta kaina ir pan.), kai jie nukenčia nuo nesąžiningos komercinės veiklos.
• Valstybės narės turi numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, kuriomis baustų prekiautojus, kurie pažeidžia nacionalines taisykles dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
• Skirdamos baudas, valstybės narės turi nustatyti, kad jos siektų bent 4 proc. prekiautojo apyvartos arba 2 mln. eurų, kai nėra informacijos apie apyvartą, jei kelių šalių nacionalinės institucijos bendradarbiauja didelių tarptautinių pažeidimų, kurie daro poveikį vartotojams keliose valstybėse narėse, atveju.

Rekomendacinis dokumentas

2021 m. Europos Komisija paskelbė atnaujintas gaires dėl Direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo. Jomis paaiškinamos esminės sąvokos ir taisyklės bei pateikiami praktiniai pavyzdžiai, pagrįsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bei administracijų jurisprudencija, kad nacionalinėms institucijoms būtų lengviau apginti prekiautojų teises ir užtikrinti didesnį teisinį tikrumą. Gairėse nurodyti Direktyva (ES) 2019/2161 atlikti pakeitimai.