Požeminio vandens apsauga nuo taršos

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šia direktyva numatomi:

• požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai;
• reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir jų mažinimo bei pradinių tendencijų mažinimo taškų apibrėžimo kriterijai;
• teršalų netiesioginio patekimo į požeminį vandenį (po prasisunkimo į žemės paviršių ar podirvį) prevencija ir ribojimas.

Požeminio vandens cheminė būklė

Požeminis vanduo laikomas geros cheminės būklės, kai:

• išmatuotas ar spėjamas nitratų kiekis yra ne didesnis kaip 50 mg/l, o veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų metabolitus ir reakcijos produktus, neviršija 0,1 µg/l (0,5 µg/l, jei vertinami visi pesticidai);
• tam tikrų didelės rizikos medžiagų kiekis nesiekia ES šalyse nustatytų ribinių verčių. Tarp tokių medžiagų turi būti bent arsenas, kadmis, švinas, gyvsidabris, amonis, chloridas, sulfatas, nitritai, fosforas (bendra) / fosfatai, trichloretilenas ir tetrachloretilenas, taip pat savitasis elektros laidis (vandens elektros laidis leidžia įvairių metalų koncentracijoms ištirpti, kad būtų galima jas įvertinti);
• bet kurio kito teršalo koncentracija atitinka geros cheminės būklės apibrėžtį, kaip nurodyta Vandens pagrindų direktyvos V priede;
• viršijus kokybės standartu nustatytą vertę ar ribinę vertę tyrimas patvirtina, be kita ko, kad tai nekelia reikšmingo pavojaus aplinkai.

Teršalai požeminiame vandenyje

• ES šalys ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d. turėjo nustatyti ribinę vertę kiekvienam teršalui, rastam bet kokiuose jų teritorijoje esančiuose požeminio vandens telkiniuose, kurie priskiriami rizikos grupei. Jos turėjo nustatyti ribines vertes bent pirmiau nurodytiems teršalams. Kiekvieno sąraše esančio teršalo atveju būtina pateikti informaciją (kaip apibrėžta šios direktyvos III priede) apie požeminio vandens telkinius, priskirtinus rizikos grupei, ir ribinių verčių nustatymą. Ribinės vertės turi būti įtrauktos į upių baseinų rajonų valdymo planus, numatytus pagal Vandens pagrindų direktyvą. 2010 m. Europos Komisija paskelbė ataskaitą, paremtą ES šalių pateikta informacija.
• ES šalys turi nustatyti reikšmingas ir nuolatines teršalų, randamų požeminio vandens telkiniuose, koncentracijos didėjimo tendencijas. Tuo tikslu jos turi sukurti stebėsenos programą, atitinkančią šios direktyvos IV priedą.
• ES šalys, atsižvelgdamos į direktyvos IV priedą, taip pat turi nustatyti pradinius tendencijos mažinimo taškus. Tendencijos mažinimo priemonės turi būti taikomos koncentracijoms, kurios kelia pavojų vandens ekosistemoms, priklausomoms sausumos ekosistemoms, žmonių sveikatai ar vandens aplinkos teisėtam naudojimui.

Teršalų išleidimo prevencija ir ribojimas

• Priemonių programa, parengta kiekvienam upės baseino rajonui pagal Vandens pagrindų direktyvą, turi apimti visų teršalų, visų pirma pavojingų medžiagų, minimų Vandens pagrindų direktyvos VIII priedo 1–6 punktuose, ir medžiagų, minimų priedo 7–9 punktuose, kai jos laikomos pavojingomis, netiesioginio išleidimo prevenciją. Be to, teršalai, neįvardyti kaip pavojingi, taip pat turi būti ribojami, jei jie kelią realų ar potencialų pavojų.
• Išskyrus atvejus, kai kitais ES teisės aktais nustatomi griežtesni reikalavimai, prevencinės priemonės gali būti netaikomos, be kita ko, tiesioginiam teršalų išleidimui, kuriam suteiktas leidimas, teršalams, kurių yra toks nedidelis kiekis, kad jie nekelia pavojaus, nelaimingiems atsitikimams ir gaivalinėms nelaimėms, teršalų išleidimui, kai, kompetentingų institucijų manymu, nebuvo techniškai įmanoma tam užkirsti kelio ar to apriboti, nenaudojant priemonių, padidinančių pavojų žmonių sveikatai ar aplinkos kokybei, arba neproporcingai brangių priemonių.