Principas „teršėjas moka“ ir atsakomybė už aplinkos apsaugą

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyvoje žala aplinkai apibrėžiama kaip:

• žala, kuri daro reikšmingą neigiamą poveikį vandens išteklių aplinkos (ekologinei, cheminei arba kiekybinei) būklei, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB (ES vandens direktyva) ir Direktyvoje 2008/56/EB (Jūrų aplinkos strategijos direktyva);
• žala žemei, kuri kelia didelį pavojų žmonių sveikatai;
• žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, kuri daro neigiamą poveikį jų išsaugojimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ir Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių.

Žalos aplinkai apibrėžtis apima teršalų išleidimą į orą (nes tai daro įtaką žemės arba vandens sąlygoms), vidaus paviršinius vandenis ir gruntinius vandenis, taip pat genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotą išleidimą į aplinką, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/18/EB.

Taikymo apimtis

Atsakomybė kyla dviem atvejais:

1. žalą aplinkai sukelia bet kuri iš direktyvos III priede išvardytų veiklos sričių, kaip antai:
   • energetikos pramonė;
   • metalo gamyba ir apdirbimas;
   • mineralinių išteklių pramonė;
   • chemijos pramonė;
   • atliekų tvarkymas;
   • didelio masto plaušienos, popieriaus ir plokščių gamyba, tekstilės dažymas ir odų rauginimas;
   • didelio masto mėsos, pieno ir maisto produktų gamyba;
2. žalą saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms (arba neišvengiamą tokios žalos grėsmę) sukelia bet kuri kita, nei išvardyta III priede, profesinė veikla, jei įmonė yra kalta ar buvo neatsargi.

Išimtys

Ši direktyva netaikoma žalai aplinkai, kurią sukelia ginkluotas konfliktas ar gaivalinė nelaimė, žalai aplinkai, kurią sukelia įvykis, kurio atsakomybė reglamentuojama tarptautinėmis sutartimis (pvz., jūrų taršai), ir branduoliniam pavojui, kuris reglamentuojamas Euratomo sutartimi.

Prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo) veiksmai

• Kilus neišvengiamai žalos grėsmei, įmonė privalo nedelsdama imtis būtinų prevencinių priemonių.
• Jei žala jau padaryta, įmonė turi nedelsdama apie tai informuoti valdžios institucijas, imtis veiksmų, kad suvaldytų esamą padėtį ir padėtų išvengti tolesnės žalos aplinkai bei pavojaus žmonių sveikatai, ir imtis atitinkamų ištaisymo (atlyginimo) veiksmų.

Įmonė privalo sumokėti už prevencinius veiksmus ir ištaisymo (atlyginimo) veiksmus, išskyrus tam tikrus atvejus, pvz., jei žalą sukėlė trečioji šalis, nepaisant atitinkamų saugos priemonių, arba oficialaus nurodymo nesilaikymas.

Įgyvendinimas

• 2016 m. įgyvendinimo ataskaitoje buvo nagrinėjama direktyvos įgyvendinimo 2007–2013 m. patirtis, įskaitant vertinimą, atliktą pagal REFIT, Europos Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą.
• Ataskaitoje patvirtinama, kad nors direktyva dar nepasiekė visų savo galimybių, ji veiksmingai padeda ištaisyti (atlyginti) žalą aplinkai ir skatina tokios žalos prevenciją.

Iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1010

2019 m. direktyva buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2019/1010, kuriuo suderinamos ir supaprastinamos ataskaitų teikimo pareigos aplinkos teisės aktų srityje. Įvestos naujos taisyklės, kurios galioja nuo 2019 m. birželio 26 d.

• ES šalys pateikia Komisijai ataskaitą dėl patyrimo, įgyto taikant šią direktyvą. Informacija, kurią jos turi pateikti, nurodyta direktyvos VI priede ir turi būti surinkta iki 2022 m. balandžio 30 d., o vėliau renkama kas penkerius metus.
• Remdamasi ES šalių nurodyta informacija, Komisija atliks šios direktyvos vertinimą ir paskelbs jį iki 2023 m. balandžio 30 d., o vėliau vertinimą atliks kas penkerius metus.
• Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turi parengti gaires dėl bendro termino „žala aplinkai“, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, supratimo.