Finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES šalys privalo užtikrinti valstybės įmonėms skiriamų viešųjų lėšų skaidrumą, faktinį jų panaudojimą ir tai, kad visos šių įmonių išlaidos ir įplaukos būtų aiškiai nurodytos atskirose sąskaitose.
• Ši direktyva taikoma tokioms finansinių santykių sritims kaip kapitalo atsargos, lengvatinės subsidijos ar paskolos ir veiklos nuostolių kompensavimas¹.
• ES šalys turi užtikrinti, kad atitinkamų įmonių vidaus sąskaitos būtų atskirtos pagal įvairias veiklos rūšis ir kad visos išlaidos ir įplaukos būtų teisingai paskirstytos pagal tinkamus savikainos apskaitos principus.
• Ši direktyva netaikoma tam tikriems finansiniams santykiams, pavyzdžiui, tarp ES šalių ir centrinių bankų arba valstybės įmonių, kai jie siejasi su paslaugomis, kurių teikimas negali turėti pakankamai didelės įtakos prekybai tarp ES šalių.
• ES šalys turi užtikrinti, kad Europos Komisija galėtų naudotis atitinkama finansine informacija penkerius metus po to, kai įmonei buvo skirtos viešosios lėšos. Tačiau Komisija negali atskleisti jokios informacijos, kuriai taikomas profesinės paslapties reikalavimas.
• Gamybos sektorius turi kasmet pateikti Komisijai šią informaciją, įskaitant metinę ataskaitą ir metinę finansinę atskaitomybę.