Atitinkamos rinkos apibrėžimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Įtarus Europos Sąjungos (ES) konkurencijos taisyklių pažeidimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į atitinkamą rinką. Apibrėžti atitinkamą rinką reiškia nustatyti konkurencijos taisyklių, susijusių su konkurenciją ribojančiais veiksmais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003, žr. santrauką), ir susijungimų teisės aktų (Reglamentas (EB) Nr. 139/2004, žr. santrauką) taikymo sritį.

Siekiant skaidrumo, pranešime paaiškinami metodai, kuriuos Komisija taiko apibrėždama atitinkamą rinką kiekvienu konkrečiu atveju. Šią analizę, apimančią ir atitinkamos prekės rinkos, ir atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimą, galima naudoti siekiant nustatyti, ar yra tikrų konkurentų, galinčių suvaržyti atitinkamų įmonių elgesį, ir įvertinti tikrosios konkurencijos lygį rinkoje.

Atitinkamos rinkos apibrėžimas

Atitinkama rinka jungia prekės rinką ir geografinę rinką, kurios apibūdinamos taip:

• atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį;
• atitinkama geografinė rinka apima teritoriją, kurioje suinteresuotos įmonės dalyvauja prekių ar paslaugų pasiūloje, kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos.

Analizė atitinkamai rinkai apibrėžti

Komisija nustatė keletą kriterijų, kurie jai gali padėti analizuoti įmonių elgesį rinkoje ir specifines atitinkamos rinkos sąlygas. Tačiau tokia metodika gali duoti skirtingus rezultatus priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobūdžio. Todėl reikalinga struktūrinė analizė, kuri būtų pakankamai lanksti, kad būtų atsižvelgiama į individualias aplinkybes.

Atlikdama preliminarią analizę, Komisija bando apibrėžti prekės rinką tirdama, ar dvi prekės priklauso tai pačiai rinkai. Ji taip pat bando nustatyti geografinę rinką pateikdama atitinkamų šalių ir jų konkurentų užimamų rinkos dalių, taikomų kainų ir bet kokių kainų skirtumų apžvalgą.

Apibrėžusi prekės rinką ir geografinę rinką, Komisija, remdamasi pakeičiamumo koncepcija, atlieka išsamesnę analizę. Įmonės, kurioms taikoma konkurencinė sistema, turi laikytis dviejų pagrindinių ribojimų: paklausos pakeičiamumo ir pasiūlos pakeičiamumo. Rinka yra konkurencinga, jei vartotojai gali rinktis iš daugybės panašių savybių prekių ir jei tiekėjas nesusiduria su kliūtimis tiekti prekes ar teikti paslaugas toje rinkoje.

Pakeičiamumo kriterijus leidžia atlikti bet kokių pakeičiamųjų prekių tyrimus, todėl galima tiksliau apibrėžti atitinkamą prekės rinką ir geografinę rinką. Tik paskutiniame etape analizuojama atitinkama rinka, siekiant nustatyti integracijos ES rinkose laipsnį.

Todėl Komisija atlieka paklausos pakeičiamumo (t. y. vartotojų) ir pasiūlos pakeičiamumo (t. y. tiekėjų) vertinimą. Pirmuoju atveju reikia atsakyti į klausimą, ar dėl nedidelio, bet nuolatinio tiriamos prekės kainos didėjimo (5–10 proc.) vartotojai ims pirkti lengvai prieinamus pakaitalus. Antruoju atveju reikia atsakyti į klausimą, ar kiti tiekėjai gali lengvai pakeisti atitinkamų prekių gamybą ir pardavinėti jas atitinkamoje rinkoje.

Tačiau taikant šį pakeičiamumo kriterijų neatsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkamos įmonės veikia. Todėl būtina išnagrinėti, pavyzdžiui, patekimo į apibrėžtą rinką sąlygas. Šiuo tikslu Komisija įvertina atitinkamą prekės rinką ir atitinkamą geografinę rinką, atsižvelgdama į toliau nurodytus aspektus:

• nesenus įvykius. Kai kuriais atvejais įrodymą galima analizuoti siejant su neseniai vykusiais kainų svyravimais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į dviejų prekių pakeičiamumą arba vartotojų atsiliepimus;
• specialių tyrimų rezultatus. Prekės paklausos elastingumą¹ galima įvertinti ekonometriniais ir statistiniais testais. Taip pat naudinga įvertinti geografinę rinką pagal veiksnius, turinčius įtakos vietiniam pasirinkimui (pavyzdžiui, kultūrą, kalbą ir kt.);
• vartotojų ir konkurentų nuomonę. Komisija gali susisiekti su pagrindiniais atitinkamos įmonės vartotojais ir konkurentais, kad surinktų faktinių įrodymų ir įvertintų jų reakciją į kainų skirtumus geografinėje vietovėje;
• vartotojų teikiamą pirmenybę. Komisija gali paprašyti atitinkamų įmonių pateikti rinkos tyrimus, kuriuos jos atliko prieš pateikdamos prekę rinkai arba nustatydamos jos kainą. Ji taip pat gali palyginti atitinkamos rinkos vartotojų pirkimo įpročius su kitų vartotojų pirkimo įpročiais atskiroje geografinėje rinkoje, kur vyrauja panašios sąlygos;
• kliūtis (reguliavimo ar kitas) ir išlaidas, susijusias su paklausos perėjimu prie kitų prekių ar teritorijų;
• skirtingas vartotojų kategorijas ir kainų diskriminavimą. Atskira vartotojų grupė atitinkamai prekei gali sudaryti siauresnę atskirą rinką, jeigu tokiai grupei galėtų būti taikomas kainų diskriminavimas.

Paskutiniame etape Komisija atsižvelgia į rinkos integravimo procesą ir į tai, kaip priemonės, skirtos pašalinti prekybos kliūtis ir sukurti integruotą Europos rinką, gali turėti įtakos konkurencijai tam tikroje geografinėje rinkoje.

Prieš darydama išvadas, Komisija gali konsultuotis su pagrindinėmis sektoriaus įmonėmis dėl prekių rinkos ir geografinės rinkos ribų. Prireikus ji taip pat gali atlikti patikrinimą vietoje.

Rinkos dalies apskaičiavimas

Atitinkamos tiek prekės, tiek geografinės rinkos apibrėžimas leidžia nustatyti tos rinkos dalyvius (tiekėjus, pirkėjus ir vartotojus). Atsižvelgiant į tai, galima apskaičiuoti visos rinkos dydį ir kiekvienam tiekėjui tenkančią rinkos dalį pagal jų atitinkamos prekės pardavimą atitinkamoje teritorijoje.

Visos rinkos dydį ir kiekvieno tiekėjo rinkos dalį galima sužinoti iš įmonių sąmatų, pramonės konsultantų ar prekybos asociacijų atliktų tyrimų ir įmonių apyvartos. Nors skaičiuojant rinkos dalis paprastai remiamasi pardavimais, yra ir kitų rodiklių, kurie priklausomai nuo konkrečios prekės ar pramonės šakos gali suteikti tokios naudingos informacijos, kaip antai pajėgumas, konkursuose dalyvaujančių rinkos dalyvių skaičius ir pan.