KOKS ŠIOS REZOLIUCIJOS IR ŠIŲ SUTARČIŲ TIKSLAS?

Šia rezoliucija buvo siekiama sukurti euro zonos ir euro zonai nepriklausančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių sistemą, kuri garantuotų skirtingų valiutų kurso stabilumą ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape, prasidėjusiame 1999 m. sausio 1 d.
2006 m. sutartis (Centrinio banko VKM II sutartis) yra grindžiama rezoliucija. Ja panaikinama ir pakeičiama panaši sutartis, sudaryta 1998 m. Sutartimi sukuriamas stabilus euro ir valstybių narių, kurios neįsivedė euro (bet dalyvauja sutartyje), nacionalinių valiutų valiutų kurso mechanizmas (VKM II), kuriuo pakeičiama pradinė Europos pinigų sistema. Šiuo metu VKM II apima Bulgarijos ir Danijos valiutas, nes 2023 m. sausio 1 d. Kroatija prisijungė prie euro zonos, įvykdžiusi valiutos kurso kriterijų per dviejų metų laikotarpį, kuris baigėsi 2022 m. gegužės 18 d.
Rezoliucijos ir 2006 m. sutarties pagrindinis tikslas yra išvengti didelių valiutos kurso svyravimų, kurie sutrikdytų bendrąją rinką.
2020 m. sutartyje, kuria iš dalies keičiama pradinė sutartis, atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. Anglijos bankas nuo 2020 m. vasario 1 d. nebėra Centrinio banko VKM II sutarties šalis. Tuo tikslu buvo pakeistas sutarties II priedas „Labai trumpo laikotarpio finansavimo galimybės, nurodytos Centrinio banko sutarties 8, 10 ir 11 straipsniuose, taikymo limitai“.
2022 m. sutartyje, kuria iš dalies keičiama pradinė sutartis, atsižvelgiama į tai, kad 2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsivedė eurą. Nuo tos pačios dienos Kroatijos nacionalinis bankas (Hrvatska narodna banka) nebėra Centrinio banko VKM II sutarties šalis. Sutarties II priedas buvo pakeistas, atsižvelgiant į tai, jog Kroatija įsivedė eurą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

2006 m. sutartimi:
- patvirtinama, kad dalyvavimas VKM II yra savanoriškas euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurios turi galimybę pasirinkti neturėti bendros valiutos, tačiau tikimasi, kad jos dalyvaus;
- numatomas kiekvienos dalyvaujančios šalies nacionalinės valiutos centrinis kursas euro atžvilgiu, kuriam pritaria Europos Centrinis Bankas (ECB) ir atitinkamas nacionalinis centrinis bankas ir kuris gali svyruoti 15 % į bet kurią pusę;
- leidžiama ECB ir nacionalinio centrinio banko automatiška ir neribota intervencija, jei peržengiama 15 % riba;
- nustatomos išsamios procedūros dėl:
  - euro zonos nacionalinio banko dalyvavimo bet kokioje intervencijoje,
  - ECB ir euro zonai nepriklausančios valstybės narės nacionalinio centrinio banko labai trumpo laikotarpio finansavimo galimybių,
  - negrąžintų labai trumpo laikotarpio finansavimo balansų grąžinimo,
  - finansavimo operacijų pratęsimo,
  - ECB ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų glaudesnio bendradarbiavimo valiutos kurso srityje,
  - bendros VKM II sistemos stebėsenos,
  - centrinių kursų ir 15 % svyravimo ribos galimo keitimo.
2006 m. sutartis turi būti iš dalies keičiama prisijungus naujam ar pasitraukus esamam nacionaliniam centriniam bankui.

KONTEKSTAS

Tam, kad būtų galima išlaikyti stabilų valiutos kursą, reikia pagrindinių ekonominių rodiklių konvergencijos. Bendrajai rinkai reikia stabilios ekonominės aplinkos, kad ji galėtų tinkamai veikti ir skatinti didesnes investicijas, augimą bei užimtumą.
Valiutų kurso mechanizmas suteikia euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms atskaitos tašką stipriai ekonominei politikai, taip sudarydamas joms sąlygas pasiruošti euro įvedimui.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl valiutų kurso mechanizmo sukūrimo ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape Amsterdame, 1997 m. birželio 16 d. (OL C 236, 1997 8 2, p. 5–6).

2006 m. kovo 16 d. Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartis, nustatanti valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (OL C 73, 2006 3 25, p. 21–27).

2006 m. sutarties pakeitimai, atlikti 2020 m., buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2022 m. gruodžio 12 d. Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartis, kuria iš dalies keičiama 2006 m. kovo 16 d. Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartis, nustatanti valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (OL C 12, 2023 1 13, p. 3–6).

Valiutų kurso mechanizmas: euras ir kitos dalyvaujančios nacionalinės valiutos

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

KOKS ŠIOS REZOLIUCIJOS IR ŠIŲ SUTARČIŲ TIKSLAS?

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

NUO KADA TAIKOMOS ŠI REZOLIUCIJA IR SUTARTYS?

KONTEKSTAS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI