Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimai dėl aviacijos

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Dalyvavimas rinkoje: skrydžių teisės bei komerciniai ir naudojimo klausimai

• Šiuo susitarimu ES oro transporto bendrovėms leidžiama:
  • vykdyti skrydžius į Jungtines Valstijas iš bet kurio ES oro uosto, nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje narėje jos yra įsteigtos (bendrijos oro vežėjo sąvoka);
  • vykdyti skrydžius tarptautiniais maršrutais tarp ES ir Jungtinių Valstijų (trečioji¹ ir ketvirtoji² oro erdvės teisės) ir maršrutais už ES ir Jungtinių Valstijų ribų (penktoji oro erdvės teisė³), neribojant skrydžių skaičiaus ar orlaivio tipo;
  • be apribojimų įgyvendinti septintąją oro erdvės teisę⁴ krovinių pervežimui (tačiau JAV oro transporto bendrovės neturės papildomos septintosios oro erdvės teisės krovinių pervežimams, tik tas teises, kurias anksčiau suteikė aštuonios ES valstybės narės);
  • vykdyti ribotus septintosios teisės skrydžius teikiant keleivių vežimo paslaugas tarp Jungtinių Valstijų ir bet kurios vietos Europos bendrojoje aviacijos erdvėje⁵ (EBAE), tačiau tokios teisės nesuteikiamos JAV oro transporto bendrovėms.
• Šis susitarimas suteikia galimybę taikyti laisvą kainodarą (tačiau JAV vežėjai negali nustatyti kainų ES vidaus skrydžiams). Jame pateikiamos išsamios taisyklės dėl franšizės ir registruoto pavadinimo naudojimo siekiant leisti ES oro transporto bendrovėms plėsti veiklą JAV rinkoje.
• Juo taip pat suteikiama galimybė neribotai naudoti bendrą kodą (kai dvi arba daugiau oro transporto bendrovių gali dalytis tuo pačiu skrydžiu) ir naujos galimybės ES oro transporto bendrovėms suteikti JAV oro transporto bendrovėms, kurios vykdo skrydžius tarptautiniais maršrutais, orlaivį su įgula (sudarant vadinamąją nuomos su įgula sutartį).

Dalyvavimas rinkoje: priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė

• JAV oro transporto bendrovės garantuoja:
  • leistiną procentinę dalį, kuri nuosavybės teise gali priklausyti ES piliečiams, įskaitant galimybę turėti daugiau nei 50 proc. visų akcijų;
  • teisingą ir skubų sandorių, susijusių su ES investicijomis į JAV oro transporto bendroves, svarstymą.
• ES oro transporto bendrovės garantuoja:
  • teisę riboti JAV investicijas į ES oro transporto bendroves iki 25 proc. akcijų, suteikiančių balso teisę (atspindint JAV sistemą);
  • bet kokios ES oro transporto bendrovės, kurią valdo arba kontroliuoja ES arba EBAE piliečiai, pripažinimą Jungtinėse Valstijose.
• ES nepriklausančių šalių oro transporto bendrovės garantuoja:
  • bet kokios oro transporto bendrovės Europos ekonominėje erdvėje, EBAE ir 18 Afrikos šalių, kurią valdo arba kontroliuoja ES, vienašališką pripažinimą Jungtinėse Valstijose.
• Šiuo susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas rūpinasi klausimais, susijusiais su priklausymu nuosavybės teise ir kontrole.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje

Susitarimu taip pat stiprinamas dviejų šalių bendradarbiavimas šiose srityse:

• saugumas – siekiant suderinamų praktikų bei standartų ir mažinant saugumo priemonių reglamentavimo skirtumus;
• sauga – gerinant konsultacijas ir bendradarbiavimą iškilus saugumo problemoms bet kurioje šalyje;
• konkurencijos politika – įsipareigojant bendradarbiauti taikant konkurencinę tvarką susitarimams, turintiems įtakos transatlantinei rinkai, ir skatinant suderinamus reguliavimo metodus susitarimams;
• vyriausybės subsidijos – pripažįstant, kad tai gali turėti įtakos oro transporto bendrovių teisingoms ir lygioms galimybėms, ir sudarant sąlygas kelti klausimus dėl subsidijų;
• aplinka – pripažįstant aplinkos apsaugos svarbą ir siekiant geresnio techninio bendradarbiavimo siekiant sumažinti oro transporto išmetamų teršalų kiekį ir padidinti degalų naudojimo efektyvumą.

Susitarime taip pat yra aiškus planas, kuriame pateikiamas nebaigtinis ypač svarbių antrojo etapo susitarimo derybų klausimų sąrašas.

Antrojo etapo susitarimas

Tolesnės ES ir Jungtinių Valstijų derybos buvo pradėtos 2008 m., o 2010 m. buvo pasirašytas antrojo etapo susitarimas. Šis protokolas pagrįstas pirmuoju susitarimu ir apima papildomas investicijas bei dalyvavimo rinkoje galimybes. Juo taip pat sustiprinama bendradarbiavimo sistema reguliuojamose srityse, kaip antai saugos, saugumo, socialinių aspektų ir, svarbiausia, aplinkos, kur abi šalys susitarė dėl bendro pareiškimo dėl aplinkos.

2011 m. prie susitarimo prisijungė Norvegija ir Islandija.