Sauga geležinkeliuose

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2004/49/EB dėl saugos ES geležinkeliuose

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva siekiama sukurti konkurencingesnę ir saugesnę geležinkelių transporto sistemą, apimančią ne nacionalines rinkas, o visą ES rinką.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

• Direktyva taikoma ES šalių geležinkelių transporto sistemai. Ji apima saugos reikalavimus, taikomus visai sistemai, įskaitant infrastruktūrą, eismo valdymą ir geležinkelio įmonių* bei infrastruktūros valdytojų* tarpusavio sąveiką.
• Šiuo atžvilgiu direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams aspektams:
  • institucijos, atsakingos už saugos priežiūrą, įsteigimui kiekvienoje ES šalyje;
  • ES šalyse išduotų saugos sertifikatų abipusiam pripažinimui;
  • bendrųjų saugos rodiklių (BSR) nustatymui siekiant įvertinti, ar sistema atitinka bendruosius saugos tikslus (BST), ir palengvinti saugos geležinkeliuose veiksmingumo stebėseną;
  • bendrų saugos tyrimų taisyklių nustatymui.

Saugos tobulinimas ir valdymas

• Saugos taisyklės ir standartai, kaip antai eksploatavimo taisyklės, signalizacijos taisyklės, reikalavimai darbuotojams ir techniniai reikalavimai riedmenims, rengiami daugiausia nacionaliniu mastu.
• Šias nacionalines saugos taisykles turėtų palaipsniui pakeisti taisyklės, paremtos bendrais standartais, nustatytais techninėse sąveikos (įrangos ar grupių gebėjimo veikti tarpusavyje) specifikacijose (TSS). Europos Komisija turi teisę sustabdyti nacionalinės saugos taisyklių įgyvendinimą ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
• Todėl ES šalys privalo užtikrinti, kad:
  • sauga geležinkeliuose apskritai būtų valdoma ir nuolat tobulinama, atsižvelgiant į ES teisės aktų raidą;
  • saugos taisyklės būtų nustatomos, taikomos ir įsigaliotų atvirai ir nediskriminuojant;
  • atsakomybė už saugų geležinkelių transporto sistemos eksploatavimą ir su tuo susijusių pavojų kontrolę būtų priskirta geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms;
  • iš metinių ataskaitų būtų renkama informacija apie bendruosius saugos rodiklius siekiant įvertinti, ar yra pasiekti BST, ir stebėti saugos geležinkeliuose bendrąją raidą.

Saugos sertifikavimas

• Kad geležinkelio įmonė turėtų galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra, ji privalo turėti saugos sertifikatą. Saugos sertifikatas gali būti galiojantis visame ES šalies geležinkelių tinkle arba tik nustatytoje jos dalyje.
• Tarptautinio pervežimo paslaugoms turėtų pakakti to, kad saugos valdymo sistema būtų patvirtinama vienoje ES šalyje, o patvirtinimui būtų suteikiamas pripažinimas ES mastu.
• Antra vertus, dėl to, kad laikomasi nacionalinių įstatymų, kiekvienoje ES šalyje turėtų būti taikomas papildomas sertifikavimas.
• Saugos sertifikatas atnaujinamas ne rečiau kaip kas penkeri metai geležinkelio įmonės prašymu. Sertifikatas visiškai arba iš dalies atnaujinamas tada, kai tik iš esmės pakinta veiklos rūšis arba jos mastas.
• Greta saugos sertifikate nustatytų saugos reikalavimų licencijuotos geležinkelio įmonės privalo laikytis nacionalinių reikalavimų, derančių su ES teisės aktais ir taikomų nediskriminuojant, siejant su sveikatos, saugos ir socialinėmis sąlygomis, įskaitant teisės aktų nuostatas dėl vairavimo laiko, ir darbuotojų bei vartotojų teisėmis.
• Svarbi saugos dalis yra darbuotojų, visų pirma traukinių mašinistų, mokymas ir sertifikavimas. Mokymas apima eksploatavimo taisykles, signalizacijos sistemą ir žinias apie maršrutus bei avarinių situacijų tvarkymą.

Transporto priemonių priežiūra

Prieš pradedant eksploatuoti arba naudoti tinkle, kiekvienai transporto priemonei paskiriamas priežiūros paslaugų teikėjas (gali būti geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas). Paslaugų teikėjas užtikrina, kad transporto priemonės yra tinkamos eksploatuoti, įdiegdamas techninės priežiūros sistemą pagal transporto priemonės techninės priežiūros knygą ir taikomus saugos reikalavimus.

Nacionalinė saugos institucija

• Kiekviena ES šalis turi įsteigti saugos instituciją, kuri būtų nepriklausoma nuo bet kurios geležinkelio įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ar perkančiosios įmonės. Ji turi:
  • nedelsdama reaguoti į prašymus ir paraiškas;
  • nedelsdama nusiųsti savo prašymus dėl informacijos pateikimo;
  • priimti visus savo sprendimus per keturis mėnesius po to, kai buvo pateikta visa prašoma informacija.
• Saugos institucija atlieka visus patikrinimus ir tyrimus, kurių jai reikia savo užduotims vykdyti, jai suteikiama galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais ir su geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių patalpomis, įranga ir aparatūra.

Avarijų ir riktų tyrimai

• Rimtos traukinių avarijos, kaip antai nuvažiavimai nuo bėgių ir susidūrimai su mirtinomis pasekmėmis, yra retos, tačiau susilaukia daug visuomenės ir saugos specialistų iš visos ES dėmesio.
• Tyrimo įstaigai taikomi nepriklausomumo kriterijai yra griežtai apibrėžti, kad ši įstaiga neturėtų jokio ryšio su įvairiais sektoriaus subjektais. Ji nusprendžia, ar reikėtų atlikti tokios avarijos ar rikto tyrimą, ir nustato tyrimo mastą bei tvarką.
• Kiekviena ES šalis užtikrina, kad avarijų ir riktų tyrimus atliktų nuolat veikianti įstaiga, kurią sudaro bent vienas tyrėjas, avarijos arba rikto atveju galintis atlikti atsakingo tyrėjo funkcijas.

Direktyvos 2004/49/EB panaikinimo nukėlimas

• Direktyva 2004/49/EB bus panaikinta ir pakeista Direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (žr. santrauką). Naująja direktyva siekiama pagerinti geležinkelių saugą visoje ES, persvarstant nacionalinių saugos institucijų (NSI) vaidmenį ir perskirstant atsakomybę tarp jų ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros. Direktyvos 2004/49/EB V priedas turi būti taikomas tol, kol bus pradėti taikyti Direktyvos (ES) 2016/798 24 straipsnio 2 dalyje (avarijų ir riktų tyrimų ataskaitų struktūra) nurodyti įgyvendinimo aktai.
• Direktyva (ES) 2016/798 yra vienas iš trijų teisės aktų, taikomų ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama atgaivinti geležinkelių sektorių ir užtikrinti geresnę paslaugų kokybę bei didesnį pasirinkimą keleiviams, techniniams aspektams. Kiti du dokumentai yra reglamentas dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (žr. santrauką) ir direktyva dėl geležinkelių sistemos sąveikos (žr. santrauką).
• Dėl COVID-19 pandemijos buvo priimtas Reglamentas (ES) 2020/698, kuriuo nustatomos konkrečios laikinosios priemonės dėl tam tikrų pažymėjimų, licencijų bei leidimų atnaujinimo arba pratęsimo ir tam tikrų periodinių patikrinimų ir kvalifikacijos kėlimo kursų atidėjimo tam tikrose transporto teisės aktais reglamentuojamose srityse. Reglamentu Direktyvoje 2004/49/EB nustatyti terminai pratęsiami šešiais mėnesiais.
• Direktyva (ES) 2016/798 turėjo įsigalioti 2020 m. birželio 16 d. Tačiau kilus COVID-19 pandemijai buvo priima Direktyva (ES) 2020/700, kuria pratęsti jos perkėlimo į nacionalinę teisę ir panaikinimo terminai.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2004 m. balandžio 30 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2006 m. balandžio 30 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Sauga geležinkeliuose (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44–113)

Vėlesni Direktyvos 2004/49/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/698, kuriuo atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį nustatomos konkrečios laikinosios priemonės dėl tam tikrų pažymėjimų, licencijų bei leidimų atnaujinimo arba pratęsimo ir tam tikrų periodinių patikrinimų ir kvalifikacijos kėlimo kursų atidėjimo tam tikrose transporto teisės aktais reglamentuojamose srityse (OL L 165, 2020 5 27, p. 10–24)

2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2016/797 ir (ES) 2016/798, kiek tai susiję su jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų pratęsimu (OL L 165, 2020 5 27, p. 27–30)

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (OL L 138, 2016 5 26, p. 1–43)

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL L 138, 2016 5 26, p. 44–101)

Žr. konsoliduotą versiją.

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 102–149)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13–59)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija) (OL L 191, 2008 7 18, p. 1–45)

Žr. konsoliduotą versiją.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14–41)

Žr. konsoliduotą versiją.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51–78)

Žr. konsoliduotą versiją.

2007 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (OL L 153, 2007 6 14, p. 9–24)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9–19)

paskutinis atnaujinimas 03.07.2020