Laisvas darbuotojų judėjimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Laisvas darbo jėgos judėjimas yra naudingas asmenims, kurie nusprendė dirbti kitur ES, ir visuomenei, kuri juos priima. Tokiu būdu pirmieji gali naudotis laisvo judėjimo teisėmis ir pagerinti savo asmeninę bei profesinę padėtį, o pastaroji užpildo laisvas darbo vietas ir panaikina įgūdžių trūkumą.
• Taip, kaip asmuo, gyvenantis ES šalyje, turi teisę imtis gerai apmokamo darbo kitoje ES šalyje, taip darbdaviai gali reklamuoti laisvas darbo vietas ir tartis dėl sutarčių su potencialiais darbuotojais iš visos ES.
• Šiuo teisės aktu kodifikuojamas ir keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68, kuris buvo keletą kartų keičiamas iš esmės. Naujuoju reglamentu užtikrinamas sklandus sistemos darbas, uždraudžiant bet kokios formos ES darbuotojų diskriminaciją dėl pilietybės.
• Reglamentu visų pirma draudžiama:
  • numatyti atskirą užsieniečių priėmimo į darbą tvarką;
  • riboti laisvų darbo vietų skelbimą arba taikyti specialias sąlygas, pavyzdžiui, iš kitos ES šalies atvykusiems asmenims užsiregistruoti įdarbinimo tarnybose.
• Taip pat nelegalu vietos darbuotojams ir darbuotojams iš kitų ES šalių sudaryti skirtingas įdarbinimo ir darbo sąlygas, tarp jų:
  • galimybę įsidarbinti, įskaitant įdarbinimo įstaigos pagalbą bedarbiui;
  • darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį, atleidimą iš darbo, grąžinimą į darbą, socialines ir mokesčių lengvatas;
  • galimybę mokytis, įskaitant profesinėse mokyklose ir perkvalifikavimo centruose.
• Toks pats principas taikomas ir asmens, dirbančio arba dirbusio kitoje ES šalyje, vaikams, priimant juos į lavinimo, pameistrystės ir profesinio mokymo mokyklas.
• Reglamentas apima tam tikras socialines teises. Darbuotojas, dirbantis kitoje ES šalyje, turi tokias pačias socialines ir mokesčių lengvatas kaip priimančiosios ES šalies piliečiai. Ji taip pat turi teisę į tokias pačias privilegijas, susijusias su būstu, kaip ir tos šalies piliečiai, ir gali užsiregistruoti į sąrašą būstui gauti tame regione, kuriame jis dirba, jeigu tokie sąrašai yra sudaromi.
• Reglamentas taip pat apima teisę, taikant lygias galimybes, tapti profesinių sąjungų nariu ir naudotis narystės teisėmis, įskaitant balsavimo teisę ir teisę užimti administracines arba vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje.
• Gali būti reikalaujama tam tikrų kalbos žinių, tačiau tokie reikalavimai turi būti pagrįsti ir būtini siūlomoms pareigoms.
• Reglamentu įsteigiamas Patariamasis komitetas, kurį sudaro po šešis narius iš kiekvienos ES šalies: du atstovauja vyriausybei, du – profesinėms sąjungoms ir du – darbdavių organizacijoms. Šis komitetas padeda Europos Komisijai laisvo darbuotojų judėjimo klausimais. Europos darbo institucija, įsteigta Reglamentu (ES) 2019/1149, komiteto posėdžiuose dalyvauja stebėtojo teisėmis ir teikia techninę informaciją bei žinias.

Vienintelė išimtis

Vienintelė nediskriminavimo principo išimtis yra pareigų, susijusių su bendrųjų valstybės interesų saugojimu, užėmimas. ES šalys tokias pareigas turi rezervuoti savo piliečiams.

EURES reglamentas

• 2016 m. Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 buvo pakeistas Reglamentu (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybos (EURES). Šis naujasis reglamentas taikomas keitimosi informacija apie laisvas darbo vietos taisyklėms, prašymams priimti į darbą ir gyvenimo aprašymams visose ES šalyse.