Avalynės ženklinimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Informacija pateikiama tik apie medžiagą, kuri sudaro ne mažiau kaip 80 % avalynės viršaus, avalynės pamušalo ir įklotės paviršiaus ploto, ir ne mažiau kaip 80 % avalynės padų tūrio. Jei nei viena šių medžiagų nesudaro daugiau kaip 80 %, informacija pateikiama apie dvi pagrindines medžiagas.
• Informacija turi būti pateikiama apie tris sudedamąsias avalynės dalis:
  • avalynės viršų;
  • avalynės pamušalą ir įklotę;
  • avalynės padą.
• Informacija nurodoma pateikiant raštiškas nuorodas arba sutartinius ženklus (piktogramas).
• Ženklinimas turi būti matomas, patikimai pritvirtintas ir pasiekiamas.
• Informacija gali būti:
  • spausdinama arba įspaudžiama į avalynę;
  • priklijuojama prie avalynės, pavyzdžiui, klijuojama etikete;
  • pritvirtinama, pavyzdžiui, segtuku arba virvele.
• Informacija turi būti nurodoma bent ant vienos kiekvienos avalynės poros pusporės.
• ES gamintojai atsako už ženklinimą ir pateiktos informacijos teisingumą. Jei avalynė yra importuojama, atsakomybę prisiima asmuo, kuris pirmasis pateikė tą avalynę į ES rinką. Mažmenininkas atsako už tai, kad jo parduodama avalynė būtų atitinkamai ženklinama.
• Prieduose pateikiami:
  • nurodytinų avalynės dalių (pvz., viršutinės dalies, pado ir pan.) apibrėžimai ir atitinkamos piktogramos arba raštiškos nuorodos (I priedas);
  • avalynės, kuriai taikoma ši direktyva, pavyzdžiai (II priedas). Direktyva netaikoma, pavyzdžiui, avalynei, kuri avima dėl sveikatos ar saugos priežasčių darbo vietoje ir kuriai taikomos ES asmeninių apsaugos priemonių taisyklės.

Avalynė taip pat gali būti ženklinama ekologiniu ženklu, kuris informuoja vartotojus apie nedidelį avalynės būvio ciklo (gamybos, naudojimo ir šalinimo) poveikį aplinkai.