Maisto sauga. Saugios su maistu besiliečiančios žaliavos

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Su maistu besiliečiančios žaliavos turi būti gaminamos laikantis geros gamybos praktikos, kad jas naudojant įprastomis ar numanomomis sąlygomis į maisto produktus neišsiskirtų tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų:
  • kelti pavojų žmonių sveikatai;
  • nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį;
  • pabloginti maisto skonį ar tekstūrą.
• Reglamentas taikomas 17 žaliavų ir gaminių grupių, kurioms gali būti priimtos konkrečios priemonės.
• Tarp šių konkrečių priemonių gali būti leistinų medžiagų, kurias ES lygmeniu leidžiama naudoti su maistu besiliečiančių žaliavų gamybai, sąrašo sudarymą ir apribojimus, pavyzdžiui, konkrečius migracijos (sudedamųjų dalių perdavimo) lygius.
• Reglamentu taip pat nustatomas paraiškos dėl naujos cheminės medžiagos naudojimo teikimo procesas (kai toks sąrašas yra), pavyzdžiui, dėl plastikinių su maistu besiliečiančių žaliavų. Dokumentų santrauka pateikiama atitinkamai nacionalinei valdžios institucijai, kuri perduoda ją Europos maisto saugos tarnybai.
• Vartotojams parduodant su maistu besiliečiančias žaliavas, kurios dar nesiliečia su maisto produktais, pavyzdžiui, virtuvės ir stalo reikmenis, užrašomi žodžiai „skirti liestis su maistu“ arba pridedamas reglamento II priede pateiktas vyno ir šakutės simbolis, jeigu neaiški gaminio, kaip su maistu besiliečiančios žaliavos, paskirtis. Jei reikia, taip pat turi būti pateikta kita informacija, užtikrinanti su maistu besiliečiančio gaminio saugų naudojimą.
• Įgyvendinamos atsekamumo priemonės turi palengvinti gaminių su trūkumais atsiėmimą ir vartotojų informavimą.
• Taisyklės netaikomos:
  • antikvarinėms žaliavoms ir gaminiams;
  • dengiančioms ar gaubiančioms žaliavoms, pavyzdžiui, dengiančioms sūrių paviršių, paruoštus mėsos produktus ar vaisius, kurios sudaro maisto dalį ir gali būti vartojamoms su šiuo maistu.