Direktyva 2011/98/ES sukuriama:
Ši direktyva taikoma ES nepriklausančių šalių piliečiams, kuriems leista gyventi ar dirbti ES, neatsižvelgiant į pradinę leidimo atvykti priežastį. Tai apima:
Ši direktyva netaikoma tam tikroms ES nepriklausančių šalių piliečių kategorijoms, kaip antai tiems, kuriems buvo suteiktas ES ilgalaikio gyventojo statusas (jiems taikomi kiti ES teisės aktai).
Valstybių narių institucijos bet kokį prašymą dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti (suteikimo, pakeitimo ar atnaujinimo) turi nagrinėti pagal vieną prašymų pateikimo procedūrą. Jos turi nuspręsti, ar prašymą turi pateikti ES nepriklausančios šalies pilietis, ar tokio asmens darbdavys (ar abu subjektai).
Vieno leidimo forma yra tokia pati, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 1030/2002, nustatančiame vienodą leidimų apsigyventi ES nepriklausančių šalių piliečiams formą.
Vienas leidimas suteikia galimybę jo gavėjams iš ES nepriklausančių šalių naudotis įvairiomis teisėmis, įskaitant:
Šioje direktyvoje taip pat nustatomi konkretūs kriterijai, kuriais remdamosi valstybės narės gali nustatyti tam tikrus vienodo požiūrio taikymo apribojimus (galimybę naudotis švietimo / mokymo paslaugomis arba tokiomis socialinio draudimo išmokomis, kaip antai šeimos pašalpa ar būsto lengvatos).
Nuo Direktyva 2011/98/ES panaikinama ir pakeičiama Direktyva (ES) 2024/1233 (žr. santrauką).
Direktyva 2011/98/ES turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip Taisyklės taikomos nuo
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL L 343, , p. 1–9).
paskutinis atnaujinimas