Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra: rekomendacijos nacionaliniams teismams

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pažymėtina, kad ESTT sudaro Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Jų tikslas – užtikrinti vienodą ES teisės aiškinimą ir taikymą.

ESTT statuto pakeitimas

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/2019 pritaikomas Protokolas (Nr. 3) ir siekiama sumažinti didelį Teisingumo Teismo darbo krūvį prejudicinių sprendimų srityje. Juo nuo 2024 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo jurisdikcija priimti prejudicinius sprendimus šešiose aiškiai apibrėžtose ir atskirose srityse perduodama Bendrajam Teismui:

• pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema;
• akcizai;
• Sąjungos muitinės kodeksas;
• tarifinis prekių klasifikavimas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą;
• kompensacijos ir pagalba keleiviams, kurių transporto paslaugos vėluoja, yra atšaukiamos arba kuriuos atsisakoma įlaipinti;
• apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros svarba

Ši procedūra yra laikoma naudinga tais atvejais, kai nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje kyla naujas ES teisės aiškinimo klausimas, svarbus bendrajam interesui vienodai taikyti šią teisę, arba jeigu esamoje jurisprudencijoje nėra reikiamo išaiškinimo, atsižvelgiant į naują teisinę situaciją.

Rekomendacijų struktūra

Vienos rekomendacijos yra taikomos visiems prašymams priimti prejudicinį sprendimą, kitos – konkrečiai pagreitintai procedūrai² arba prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrai³.

Kas teikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą?

Ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą.

Tokį prašymą teikiantys teismai, be kita ko, turi:

• turėti teisinę prigimtį ir nuolatinį pobūdį;
• turėti privalomą jurisdikciją;
• taikyti teisės normas;
• būti nepriklausomi.

Dalykas ir taikymo sritis

• Prašymas turi būti teikiamas dėl ES teisės aiškinimo ir galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą.
• Teisingumo Teismas nustato, ar prašymas patenka išimtinai į vieną ar kelias iš pirmiau išvardytų šešių konkrečių apibrėžtų sričių, ir nusprendžia, ar prašymas turi būti perduotas Bendrajam Teismui.
• Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikytina ES teisė.
• Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas patys netaiko ES teisės ginčui, dėl kurio į juos kreipėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nes jų pareiga yra padėti. Nacionalinis teismas turi padaryti išvadas pagal Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo sprendimą.
• Prejudiciniai sprendimai yra privalomi ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančiam teismui, ir visiems ES valstybių narių teismams.
• Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Centriniam Bankui pranešama apie visus prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kad jie galėtų įvertinti, ar turi ypatingą interesą šioje byloje, ir nuspręsti, ar nori pasinaudoti teise pateikti pareiškimus ar rašytines pastabas.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir nacionalinių procedūrų sąveika

• Prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia pateikti iš karto, kai aišku, kad nacionaliniam teismui reikia prejudicinio sprendimo, kad jis galėtų priimti sprendimą, ir kai jis gali pakankamai tiksliai nurodyti byloje taikomą teisę ir tokios bylos faktines aplinkybes, taip pat joje kylančius teisinius klausimus.
• Bylos nagrinėjimas nacionaliniame teisme turi būti sustabdomas, kol Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas priims sprendimą.
• Prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas privalo informuoti Teisingumo Teismą arba Bendrąjį Teismą apie visus procedūrinius žingsnius, kurie gali turėti poveikį prašymo teikimui, ypač apie bet kokį proceso nutraukimą arba atšaukimą, nagrinėjant pagrindinę bylą draugiškai išspręstą ginčą ir visus kitus svarbius įvykius, dėl kurių procesas turės būti užbaigtas. Šis teismas taip pat privalo informuoti Teisingumo Teismą arba Bendrąjį Teismą apie bet kokį sprendimą, priimtą dėl apeliacinio skundo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir apie tokio sprendimo pasekmes prašymui priimti prejudicinį sprendimą.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą forma ir turinys

• Kadangi prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti išverstas, kad kitos valstybės narės galėtų pateikti savo pastabas, jis turi būti surašytas paprastai, aiškiai ir tiksliai.
• Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 199 straipsnyje nustatomas prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinys. Kartu su prašymu turi būti pateikti prašymą teikiančio teismo klausimai, kurių pagrindiniai aspektai yra apibendrinti rekomendacijų priede. Jei vienas arba daugiau reikalavimų neįvykdoma, atitinkami teismai gali nuspręsti atsisakyti jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą dėl prejudicinių klausimų arba atmesti prašymą priimti prejudicinį sprendimą kaip nepriimtiną.
• Prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas gali trumpai apibendrinti svarbiausius pagrindinės nagrinėjamos bylos šalių argumentus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad bus išverstas tik prašymas priimti prejudicinį sprendimą, bet ne su tuo prašymu pateikiami priedai.
• Prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas taip pat gali trumpai apibendrinti, kaip, jo manymu, reikėtų atsakyti į prejudicinius klausimus. Ši informacija gali būti naudinga Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui, ypač tais atvejais, kai pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą pagreitinta arba skubos tvarka.
• Pateikti prejudiciniai klausimai turi būti pateikti atskiroje ir aiškiai nustatytoje nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalyje, pageidautina pradžioje arba pabaigoje. Turi būti įmanoma juos suprasti atskirai, be būtinybės peržiūrėti pareiškimą dėl prašymo pagrindimo.
• Prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti atspausdintas, o nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą puslapiai ir pastraipos turi būti sunumeruoti.

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktų duomenų apsauga ir nuasmeninimas

• Siekiant užtikrinti optimalią asmens duomenų apsaugą Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui nagrinėjant bylą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas raginamas nuasmeninti bylą pakeičiant prašyme minimų asmenų vardus ir pavardes, pavyzdžiui, naudojant inicialus ar raidžių kombinacijas arba ištrinant juos identifikuoti leidžiančią informaciją.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą perdavimas Teisingumo Teismui

• Visuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą turi būti nurodyta data, jie turi būti pasirašyti ir išsiųsti Liuksemburge esančiai Teisingumo Teismo kanceliarijai elektroniniu būdu arba paštu.
• Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas rekomenduoja nacionaliniams teismas ir tribunolams naudotis taikomąja programa „e-Curia“.
• Prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti pateiktas kanceliarijai kartu su visais susijusiais dokumentais ir dokumentais, kurie gali pasitarnauti teismams nagrinėjant bylą, ir konkrečiai, kartu su tiksliais pagrindinės nagrinėjamos bylos šalių ir jų atstovų, jei yra, duomenimis kontaktams, taip pat su pagrindinės nagrinėjamos bylos medžiaga arba jos kopija.

Išlaidos ir teisinė pagalba

• Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme prejudicinis procesas yra nemokamas.
• Prireikus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendžia nagrinėjamos bylos šalių bylinėjimosi išlaidų klausimą.
• Jei pagrindinės nagrinėjamos bylos šalis neturi pakankamai lėšų, atitinkamas teismas gali tai šaliai teikti teisinę pagalbą išlaidoms, visų pirma toms, kurios patiriamos dėl atstovavimo vykstant teismo procesui, padengti. Tačiau tokia pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu atitinkama šalis negauna pagalbos pagal nacionalines taisykles, arba tik tiek, kiek tokia pagalba nedengia arba tik iš dalies dengia vykstant teismo procesui patirtas išlaidas.

Teisingumo Teismo kanceliarijos vaidmuo

• Kanceliarija palaiko ryšius su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu proceso metu ir pateikia visų procesinių dokumentų ir prašymų pateikti informaciją kopijas.
• Proceso pabaigoje kanceliarija išsiunčia Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi informuoti kanceliariją apie bet kokius veiksmus ir savo galutinį sprendimą byloje.

Pagreitinta ir skubos tvarka nagrinėjami prašymai priimti prejudicinį sprendimą

• Kaip numatyta Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo statute, teismas gali nuspręsti sprendimą dėl kai kurių prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimti pagreitinta arba skubos tvarka.
• Priimant sprendimą pagreitinta tvarka nustatomi trumpesni terminai, pavyzdžiui, per kuriuos valstybės narės turi pateikti savo pastabas.
• Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pagrįsti skubą, nurodydamas galimą riziką, kuri atsirastų taikant įprastą procedūrą.
• Prašymai priimti sprendimą pagreitinta arba skubos tvarka turėtų būti siunčiami naudojant taikomąją programą „e-Curia“ arba elektroniniu paštu.