Europos Sąjungos pirminė teisė

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pirminę teisę, taip pat vadinamą pirminiais šaltiniais, sudaro ES:

1. steigimo sutartys;
2. keičiančiosios sutartys;
3. stojimo sutartys;
4. šių sutarčių protokolai;
5. papildomi susitarimai, kuriais iš dalies keičiamos konkrečios steigimo sutarčių dalys;
6. Pagrindinių teisių chartija (nuo Lisabonos sutarties).

• Steigimo sutartys:
  • Paryžiaus sutartis, kuria įsteigiama Europos anglių ir plieno bendrija (1951 m.);
  • Romos sutartis, kuria įsteigiama Europos ekonominė bendrija (1957 m.);
  • Euratomo sutartis (1957 m.);
  • Mastrichto sutartis (1992 m.).
• Keičiančios sutartys:
  • Suvestinis Europos aktas (1986 m.);
  • Amsterdamo sutartis (1997 m.);
  • Nicos sutartis (2001 m.);
  • Lisabonos sutartis (2007 m.).
• Stojimo sutartys susijusios su šiomis valstybėmis narėmis:
  • Danija, Švedija ir Jungtine Karalyste (¹) (1972 m.);
  • Graikija (1979 m.);
  • Ispanija ir Portugalija (1985 m.);
  • Austrija, Suomija ir Švedija (1994 m.);
  • Čekija, Kipru, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija (2003 m.);
  • Rumunija ir Bulgarija (2005 m.);
  • Kroatija (2012 m.).
• Papildomi susitarimai:
  • Briuselio sutartis (Sujungimo sutartis) (1965 m.);
  • Sutartis, iš dalies keičianti tam tikras Bendrijos sutarčių biudžetines nuostatas (1970 m.);
  • Sutartis, iš dalies keičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties biudžetines nuostatas (1975 m.);
  • Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (1976 m.).

Pirminės teisės taikymo sritis

• Geografinė:
  • valstybės narės;
  • atokiausi ES regionai.
• Laiko atžvilgiu: nuo sutarties įsigaliojimo.