Reglamentu suteikiamas teisinis tikrumas tarptautinių paveldėjimų gavėjams, padedama išvengti prieštaringų sprendimų ir supaprastinamos procedūros. Tokiu būdu kitoje ES šalyje esantys gavėjai lengviau pasinaudoja teisėmis, kurios jiems buvo suteiktos ar perduotos paveldėjimo būdu.
Reglamentu nustatomos visoje ES taikomos taisyklės dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės paveldėjimo klausimams ES, taip pat taisyklės dėl ES šalyje priimtų sprendimų pripažinimo bei vykdymo ir taisyklės dėl formalių teisinių dokumentų, išduotų ES šalyje, priėmimo bei įgyvendinimo.
Jame taip pat pristatomas Europos paveldėjimo pažymėjimas, skirtas paveldėtojams, įpėdiniams pagal testamentą ir testamentų vykdytojams arba palikimo administratoriams, kad jie galėtų įrodyti savo statusą ir (arba) pasinaudoti savo teisėmis bei įgaliojimais kitoje ES šalyje.
Reglamentas taikomas visose ES šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę (1), Airiją ir Daniją, kuriose ir toliau tarptautiniams paveldėjimams taikoma nacionalinė teisė. Kitos ES šalys turės taikyti savo nacionalines taisykles dėl šiose trijose šalyse priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Reglamentas taikomas ir vėliau surašytiems paskutinės valios dėl turto palikimo pareiškimams.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas visiems palikėjų palikimų paveldėjimo civiliniams aspektams.
Jis netaikomas:
pajamoms (pavyzdžiui, mokesčių klausimams);
muitams ir
administraciniams klausimams.
Reglamentas netaikomas kitoms civilinės teisės sritims, išskyrus paveldėjimą, pavyzdžiui, sutuoktinių turto teisinio režimo, dovanų ir pensijų planų sritims.
Jurisdikcija ir taikytina teisė
Jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos ES šalies, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai.
Laikomasi taisyklės, kad paveldėjimui taikoma tos šalies, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė. Tai gali būti ES šalies arba ES nepriklausančios šalies teisė.
Prieš savo mirtį asmuo gali pasirinkti, kad jo palikimą reglamentuojanti teisė būtų šalies, kurios pilietybę jis turi, teisė. Jei šis asmuo yra ES šalies pilietis, atitinkamos šalys gali susitarti, kad tos ES šalies, o ne šalies, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai turi išimtinę jurisdikciją priimti sprendimą dėl paveldėjimo.
Ta pati teisė taikoma visam paveldėjimui, neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies yra turtas (kilnojamasis ar nekilnojamasis) ar kur yra jo buvimo vieta.
Taikytina teise reglamentuojama, pavyzdžiui:
paveldėtojų ir jų atitinkamų palikimo dalių nustatymas;
galėjimas paveldėti;
įpėdinių, testamentų vykdytojų ir palikimo administratorių įgaliojimai;
atsakomybė už paveldimas skolas;
palikimo padalijimas.
Pripažinimas ir vykdymas
Nustačius, kad tarptautiniam paveldėjimui viena institucija taiko vieną teisę, išvengiama vienu metu vykdomų procesų, per kuriuos gali būti priimti prieštaringi teismo sprendimai. Tokiu būdu taip pat užtikrinama, kad vienoje ES šalyje priimami sprendimai būtų pripažįstami visoje ES nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. ES šalyje priimti ir vykdytini teismo sprendimai yra vykdytini ir kitoje ES šalyje, kai kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu jie buvo vietos teismo paskelbti vykdytinais.
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Europos paveldėjimo pažymėjimas (EPP) yra neprivalomas dokumentas, kurį išduoda paveldėjimo klausimus sprendžianti institucija.
Šis pažymėjimas skirtas tam, kad juo naudotųsi paveldėtojai, įpėdiniai ir testamento vykdytojai ar palikimo administratoriai, kuriems kitoje ES šalyje reikia įrodyti savo statusą ir (arba) pasinaudoti atitinkamai kaip paveldėtojų ar įpėdinių pagal testamentą teisėmis arba savo kaip testamento vykdytojų ar palikimo administratorių įgaliojimais.
Išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas pripažįstamas visose ES šalyse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų.
Skirtingai nuo nacionalinių paveldėjimo pažymėjimų, kurie galioja skirtingai, priklausomai nuo dokumentą išdavusios ES šalies, EPP vienodai galios visose ES šalyse, kaip nustatyta reglamente.
Reglamentu (ES) Nr. 1329/2014 nustatomos formos, kurios pridedamos prie šio reglamento, visų pirma EPP.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 201, , p. 107–134)
Paskesni Reglamento (ES) Nr. 650/2012 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra tik dokumentinio pobūdžio.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 359, , p. 30–84). Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas
(1) Nuo Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).