Europos Sąjungos solidarumo fondas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Paramos teikimo sąlygos

• Paprastai ESSF gali teikti finansinę pagalbą, jei bendra tiesioginė nelaimės padaryta žala viršija 3 mlrd. EUR (2011 m. kainomis) arba 0.6 % ES šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), atsižvelgiant į mažesnę sumą.
• Reglamentu (ES) 2020/461 išplečiama reglamento (EB) 2012/2002 taikymo sritis, kad ji apimtų didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situaciją, t. y. reikalavimus atitinkančioje valstybėje kilęs didelis biologinės kilmės pavojus sveikatai ar gyvybei, kuris daro tokį didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų jo tolesniam plitimui sustabdyti. Siekiant, kad būtų suteikta pagalba, reikalavimus atitinkanti valstybė reagavimo į ekstremaliąją situaciją priemonėms turi skirti daugiau nei 1,5 mlrd. EUR (2011 m. kainomis) arba daugiau nei 0,3 % savo BNP viešųjų lėšų.
• Nors pagrindinė ESSF veiklos kryptis yra didelės nelaimės, pagalba taip pat teikiama kilus mažesnio masto regioninėms nelaimėms, kurių atveju minimali atitikimo reikalavimams riba yra 1,5 % regiono bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 1 % atokiausio regiono atveju.

Nelaimių prevencija ir rizikos valdymo strategijos

Naujosiomis taisyklėmis ES šalys skatinamos kurti nelaimių prevencijos ir rizikos valdymo strategijas, reikalaujant ataskaitų prieš jas taikant ir po taikymo. Jei nukentėjusios šalys pakartotinai neįgyvendina ES teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos, jos rizikuoja gauti mažesnę pagalbą arba jos visai negauti.

Reikalavimus atitinkančios šalys

ESSF apima ES šalis ir šalis, kurios dalyvauja derybose dėl narystės ES.

Kam naudojamas ESSF?

• ESSF padengia dalį šalies viešųjų išlaidų, skirtų finansuoti svarbiausias gelbėjimo operacijas. Šios operacijos:
  • būtinosios infrastruktūros, pvz., energijos, vandens, sveikatos ir švietimo, atkūrimas;
  • laikino apgyvendinimo ir finansavimo gelbėjimo tarnyboms skyrimas, kad būtų patenkinti svarbiausi poreikiai;
  • prevencinės infrastruktūros, pvz., užtvankų, saugumo užtikrinimas;
  • kultūros paveldo apsaugos priemonės;
  • valymo operacijos ir
  • priemonės, kuriomis siekiama greitai teikti pagalbą, įskaitant medicininę, gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, ir apsaugoti gyventojus nuo pavojaus nukentėti, įskaitant ligų plitimo prevenciją, stebėseną ar kontrolę, kovą su dideliais pavojais visuomenės sveikatai arba jų poveikio visuomenės sveikatai mažinimą.
• ESSF išmokos turi būti naudojamos tik nedraudžiamai žalai atlyginti skirtoms priemonėms finansuoti ir yra grąžinamos, jei žalos atlyginimo sąnaudas vėliau padengia trečioji šalis.

Paramos paraiškos

• Nukentėjusi šalis turi pateikti paraišką Europos Komisijai per 12 savaičių po nelaimės. Vėliau Komisijos siūlomą finansinę pagalbą turi patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas.
• Konkreti informacija, susijusi su paraiškomis dėl COVID-19 protrūkio, pateikiama specialioje tinklavietėje.

Biudžetas

• ESSF finansuojamas ne iš įprasto ES biudžeto, t. y., iš papildomų lėšų, kurias surenka ES šalys (žr. 2013 m. gruodžio mėn. Tarpinstitucinį susitarimą ir santrauką). Didžiausias metinis biudžetas sudaro 500 mln. EUR (2011 m. kainos), pridedant lėšas, likusias iš ankstesnių metų.