Projektų poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

PAV direktyva siekiama užtikrinti:

• aukštą aplinkos apsaugos lygį;
• aplinkosaugos aspektų integravimą į projektų rengimą ir leidimų jiems išdavimą.

Šio tikslo siekiama užtikrinant tam tikrų valstybės ir privačių projektų, išvardytų direktyvos I ir II prieduose (oro uostų, branduolinių įrenginių, geležinkelių, kelių, atliekų šalinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių ir pan.), poveikio aplinkai vertinimą.

PAV direktyva taikoma įvairiems valstybės ir privatiems projektams.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyvoje 2011/92/ES apibrėžiamas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas, kuriuo užtikrinama, kad projektai, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų įvertinti prieš juos patvirtinant.

Iš dalies keičiantis teisės aktas (Direktyva 2014/52/ES) buvo priimtas 2014 m. Vadovaujantis protingesniu reguliavimu, direktyva:

• padedama mažinti administracinę naštą;
• gerinamas aplinkos apsaugos lygis, kad būtų galima užtikrinti patikimesnius, labiau nuspėjamus ir tvaresnius verslo sprendimus dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų;
• atsižvelgiama į grėsmes ir iššūkius, iškilusius nuo pradinių taisyklių įsigaliojimo prieš 30 metų. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama tokiems aspektams kaip efektyvus išteklių naudojimas, klimato kaita ir nelaimių prevencija, kurie dabar geriau atsispindi vertinimo procese.

Pagrindiniai pakeitimai:

• ES šalys gali supaprastinti savo skirtingas poveikio aplinkai vertinimo procedūras;
• skirtingiems poveikio aplinkai vertinimo etapams nustatyti terminai;
• supaprastinta atrankos procedūra, kurios metu nustatoma, ar reikia atlikti PAV;
• sprendimai turi būti tinkamai pagrįsti, atsižvelgiant į atnaujintus atrankos kriterijus;
• PAV ataskaitos turi būti labiau suprantamos visuomenei, ypač vertinant dabartinę aplinkos būklę ir nagrinėjamo projekto alternatyvas;
• geresnė ataskaitų kokybė ir turinys. Kompetentingos valdžios institucijos taip pat turi įrodyti savo objektyvumą, kad išvengtų interesų konfliktų;
• Sutikimų dėl planuojamos veiklos* pagrindas turi būti aiškus ir skaidresnis visuomenei;
• Jei projektai daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, užsakovai privalo vengti tokio poveikio, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti. Šie projektai turi būti stebimi.

PAV procesas

PAV proceso eiga:

• projekto užsakovas gali paprašyti kompetentingos valdžios institucijos nurodyti, kokią su PAV susijusią informaciją reikia pateikti (apimties nustatymo etapas);
• užsakovas turi pateikti informaciją apie poveikį aplinkai (PAV ataskaitos formoje, kuri parengta pagal direktyvos IV priedą);
• informacija turi būti pateikta aplinkosaugos institucijoms, visuomenei ir vietos bei regionų valdžios institucijoms (taip pat susijusioms ES šalims), su jomis turi būti konsultuojamasi;
• kompetentinga valdžios institucija nusprendžia atsižvelgti į konsultacijų rezultatus. Šis sprendimas taip pat apima pagrįstą išvadą dėl reikšmingo projekto poveikio;
• valdžios institucija informuoja visuomenę apie savo sprendimą;
• visuomenė gali apskųsti sprendimą teismui.

Viešosios konsultacijos

Konsultavimasis su visuomene yra svarbi PAV proceso dalis. Siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą, PAV ataskaita ir kita informacija turi būti pateikiamos kuo anksčiau. Tai gali būti atlikta elektroninėmis priemonėmis, viešais skelbimais, iškabintais skelbimais ar skelbimais vietiniuose laikraščiuose.

Nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė

Valdžios institucijos tinkamais terminais turi nuspręsti, ar patvirtinti projektą. Teigiamo sprendimo turinį jos turi pateikti visuomenei ir aplinkos apsaugos, vietos bei regionų valdžios įstaigoms, nurodydamos pagrindines leidimo suteikimo priežastis ir su juo susijusias aplinkos ar kitas sąlygas. Jeigu suteikti leidimą atsisakoma, tai taip pat reikia paaiškinti.

ES šalys gali nustatyti griežtesnes sąlygas ir nuobaudas už bet kokius pažeidimus.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva 2011/92/ES taikoma nuo 2012 m. vasario 17 d. Ja kodifikuojamos keturios ankstesnės direktyvos (85/337/EEB, 97/11/EB, 2003/35/EB ir 2009/31/EB), kurių pirmoji buvo perkelta į ES šalių teisę 1988 m. liepos 3 d.

Iš dalies keičianti Direktyva 2014/52/ES taikoma nuo 2014 m. balandžio 25 d. ir turėjo būti perkelta į ES šalių teisę ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 16 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 26, 2012 1 28, p. 1–21)

Vėlesni Direktyvos 2011/92/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 23.07.2018