Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Dunojaus regionas yra teritorija, kurios ribos sutampa su Dunojaus upės baseinu. Jo didžioji dalis yra Europos Sąjungos (ES) teritorijoje. Geografiniu požiūriu tai apima: Vokietiją (Badeno-Viurtembergo ir Bavarijos žemes), Austriją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Slovėniją, Rumuniją, Bulgariją, Kroatiją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Moldovą ir Ukrainą (šalia Dunojaus esančius regionus).

Problemos

Šia strategija sprendžiami svarbiausi uždaviniai, visų pirma:

• judumas: pasinaudojimas reikšmingais vidaus vandenų privalumais aplinkosaugos ir veiksmingumo požiūriu, įskaitant įvairių rūšių transportą, geresnes jungtis su kitais upių baseinais ir vidaus vandenų uostų modernizavimą;
• energija: dėl didesnės įvairovės padidės energijos tiekimo saugumas, labai svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant energijos taupymą ir daugiau atsinaujinančių energijos išteklių;
• aplinka: Dunojus yra labai užterštas, todėl būtina atsižvelgti į transporto jungčių, turizmo plėtros ir naujų energiją gaminančių įrenginių poveikį;
• pavojus: dideli potvyniai, sausros ir pramoninės taršos atvejai yra dažni. Prevencija, pasirengimas ir veiksmingas problemų sprendimas reikalauja intensyvaus bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis;
• socialiniai ir ekonominiai klausimai: regione esama labai didelių skirtumų, trūksta ryšių ir bendradarbiavimo tiek finansiniais, tiek instituciniais klausimais;
• saugumas, sunkūs nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas: esama didelių problemų, kaip antai prekyba žmonėmis ir kontrabanda, o korupcija mažina visuomenės pasitikėjimą ir stabdo vystymąsi.

2020 m. veiksmų planas

Pasiūlymai dėl veiksmų turi:

• nagrinėti bendrai nustatytą bendrų veiksmų poreikį;
• daryti poveikį makroregionui ar didelei jo daliai, t. y. tarptautinio masto poveikį;
• būti įgyvendinami Dunojaus regiono institucijoms (praktiškai, teisiškai ir finansiškai);
• būti suderinti ir vienas kitą papildantys.

1. Dunojaus regiono sujungimas

   Judumo ir įvairių rūšių transporto gerinimas:

   • judumas vandens keliais, įskaitant:
     • geresnę vandens kelių ir uostų infrastruktūrą ir valdymą;
     • verslo plėtrą;
     • laivyno modernizavimą;
     • aukštesnę švietimo ir darbo vietų kokybę;
     • paprastesnius, suderintus ir skaitmeninius administracinius procesus;
   • judumas keliais, geležinkeliais ir oru, įskaitant:
     • transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinio regioną kertančio tinklo užbaigimą;
     • krovinių vežimo geležinkeliais koridorių (RFC), kurie yra Europos konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo dalis, apimanti šalis kandidates ir kaimynines šalis (žr. glosarijaus įrašą apie kaimynystės politiką);
     • bendradarbiavimo oro eismo srityje, siekiant pagerinti regioninį ryšį, stiprinimą;
     • tvarių didmiesčio transporto sistemų ir judumo užtikrinimą;
     • regioninės / vietinės tarpvalstybinės infrastruktūros ir patekimo į kaimo vietoves gerinimą;
     • tolesnę transporto daugiarūšiškumo mazgų planavimo plėtrą;
   • tvari energijos gamyba, įskaitant:
     • tolesnį švarios biomasės, saulės energijos, geoterminės energijos, hidroenergijos ir vėjo energijos tyrinėjimą;
     • energijos vartojimo efektyvumo skatinimą ir atsinaujinančiosios energijos pastatuose ir šildymo sistemose naudojimą;
     • priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir oro teršalų mažinimo skatinimą transporto sektoriuje;
     • keitimąsi geriausia patirtimi ir veiklos plėtojimą siekiant sumažinti energijos nepriteklių, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir suteikti vartotojams daugiau galimybių dalyvauti energijos rinkoje;
     • naujų ir novatoriškų energijos kaupimo sprendimų tyrinėjimą;
     • skatinimą keistis informacija ir geriausia patirtimi siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir inicijuoti bendrus projektus;
   • kultūros ir turizmo, žmonių ryšių skatinimas, įskaitant:
     • tvaraus turizmo ir naudojimosi EUSDR projektais skatinimą;
     • kultūrinio turizmo ir kultūros paveldo skatinimą;
     • investicijas į tvarios kokybės produktus, paslaugas, novatoriškas formas ir infrastruktūrą;
     • įgūdžių ugdymą, švietimą ir darbo vietų kūrimą;
     • kultūrinės veiklos ir kūrybinių sektorių plėtros rėmimą ir skatinimą.
2. Aplinkos apsauga
   • Vandens kokybės atkūrimas ir išlaikymas, įskaitant:
     • vandens taršos, susijusios su pavojingomis ir naujomis medžiagomis, stebėsenos, prevencijos ir mažinimo skatinimą;
     • investicijų į miesto nuotekų valymo įrenginių statybą, modernizavimą, priežiūrą ir atkūrimą didinimą;
     • pasklidosios taršos prevencijos ir mažinimo skatinimą, mitybinių medžiagų išsaugojimą, išmaniojo drėkinimo ir vandens pakartotinio naudojimo skatinimą;
     • žinių, susijusių su vandens išteklių apsauga ir geriamojo vandens tiekimo apsauga, gerinimą;
     • žuvų migracijos upės baseine priemonių skatinimą;
     • priemonių, skirtų prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio vandens kokybei ir kiekiui, skatinimą;
     • bendradarbiavimo stiprinimą, žinių didinimą ir mainus bei vandens kokybės priemonių finansavimą regione.
   • Pavojaus aplinkai valdymas, įskaitant:
     • paramos teikimą rizikos valdymo planams, susijusiems su įvairiais pavojais;
     • viso baseino ar regiono prognozavimo ir perspėjimo sistemų pajėgumų didinimą ir aprėpties išplėtimą bei greitąjį reagavimą;
     • nelaimių prevencijos ir pasirengimo stiprinimą vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose;
     • žmonių poveikio, kuris daro žalą aplinkai, mažinimą;
     • klimato kaitos regioninio ir vietinio poveikio numatymą.
   • Biologinės įvairovės, kraštovaizdžių ir oro bei dirvožemio kokybės išsaugojimas, įskaitant:
     • tarptautinio bendradarbiavimo ir dokumentų suderinimo upių sistemų saugomose teritorijose nustatymą;
     • nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, ekspertų ir mokslo bendruomenės kompetencijų aplinkos srityje stiprinimą;
     • nykstančių rūšių išsaugojimo veiksmų planų ir valdymo planų rengimą;
     • invazinių svetimų rūšių prevencijos ir kontrolės metodų kūrimą;
     • su dirvožemiu susijusių ekosisteminių paslaugų gerinimą ir priežiūrą;
     • vietų, kuriose yra pasenusių pesticidų ir panašių cheminių atliekų, nustatymą ir planų rengimą ekologinių nelaimių atveju;
     • oro taršos laipsniško mažinimo priemones;
     • šlapynių tvarkymo ir ekologinio atkūrimo skatinimą, visų pirma Dunojaus deltoje.
3. Gerovės užtikrinimas
   • Žinių visuomenės skatinimas pasitelkiant mokslinius tyrimus, švietimą ir informacines technologijas, įskaitant:
     • nacionalinių, regioninių ir ES lėšų koordinavimo rėmimą siekiant skatinti kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;
     • skatinimą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, visų pirma programoje „Europos horizontas“;
     • universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bendradarbiavimo stiprinimą;
     • informuotumo apie mokslą ir naujoves bei jų matomumo didinimą.
   • Įmonių konkurencingumo, taip pat įmonių grupių kūrimo rėmimas, įskaitant:
     • bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis tarp MVĮ, akademinės bendruomenės, viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės skatinimą;
     • sąlygų gerinimą, paramą ir suinteresuotųjų šalių gebėjimų stiprinimą siekiant sustiprinti bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms;
     • verslo paramos gerinimą siekiant stiprinti moterų vadovaujamų MVĮ novatoriškus ir skaitmeninius pajėgumus;
     • dirbtinio intelekto technologijų taikymo regiono MVĮ gerinimą.
   • Investavimas į žmones ir įgūdžius, įskaitant:
     • intensyvesnį bendradarbiavimą vykdant darbo rinkos politiką;
     • skaitmeninimą ir naujoves darbo pasaulyje;
     • pažeidžiamų grupių integravimą į darbo rinką;
     • kovą su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimą;
     • švietimo ir mokymo kokybės bei veiksmingumo užtikrinimą;
     • mokymosi visą gyvenimą ir besimokančiųjų mobilumo galimybių siūlymą.
4. Regiono stiprinimas
   • Institucijų pajėgumų ir bendradarbiavimo didinimas, įskaitant:
     • institucinių gebėjimų teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas gerinimą;
     • pasienio regionų bendruomenių administracinio bendradarbiavimo palengvinimą;
     • trukdžių, susijusių su mažu ES lėšų įsisavinimu, peržiūrą;
     • paramą geresniam finansavimo koordinavimui;
     • novatoriškų finansavimo sprendimų testavimą ir rėmimą;
     • vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio pasitikėjimu grindžiamo bendradarbiavimo skatinimą;
     • pilietinės visuomenės ir vietos organizacijų aktyvumo regione stiprinimą.
   • Bendradarbiavimas skatinant saugumą ir sprendžiant organizuoto nusikalstamumo ir sunkių nusikaltimų klausimus, įskaitant:
     • policijos bendradarbiavimo stiprinimą siekiant pagerinti saugumą, kovoti su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir sustiprinti pastangas kovojant su terorizmo grėsmėmis;
     • strateginio ilgalaikio teisėsaugos organizacijų bendradarbiavimo skatinimą gerinant tinklaveiką;
     • pasienio kontrolės sistemų gerinimą, dokumentų tikrinimo valdymą ir bendradarbiavimą konsuliniais klausimais;
     • teisinės valstybės kūrimo skatinimą ir kovą su korupcija.

Įgyvendinimas ir finansavimas

Už veiksmų įgyvendinimą yra atsakingos visos suinteresuotos šalys nacionaliniu, regioniniu, miesto ir vietos lygmeniu, naudodamos finansavimą pagal tokias ES programas kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai.