Laukinių paukščių apsauga

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Nykstančioms rūšims taikomos priemonės

ES šalys turi imtis veiksmų išsaugodamos arba atkurdamos paukščių rūšių populiacijas tokiu lygiu, kuris atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais.

Visoms paukščių rūšims taikomos priemonės

Reikia imtis priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą visų paukščių buveinių¹ įvairovę ir plotą.

Šias priemones daugiausia sudaro:

• saugomų teritorijų steigimas;
• buveinių saugomose teritorijose ir už jų ribų priežiūra ir tvarkymas ir
• sunaikintų biotopų² atkūrimas ir naujų sukūrimas.

Specialios priemonės

• Kai kurioms rūšims, išvardytoms I priede, taip pat nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims taikomos specialios priemonės jų buveinių atžvilgiu, kad jos išliktų ir veistųsi savo paplitimo areale.
• Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai ES šalys įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas (SAT). Ypatingas dėmesys skiriamas šlapžemėms. SAT priklauso „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui, kartu su specialiomis saugomomis teritorijomis, sukurtomis pagal Buveinių direktyvą.
• ES šalys imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta:
  • rūšių buveinių pažeidimo ir
  • rūšių, kurioms buvo sukurti SAT, trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus.
• Reikalaujama, kad ES šalys patvirtintų planus ar projektus tik tuomet, kai jos yra užtikrintos, kad jie neigiamai nepaveiks atitinkamų SAT, remdamosi tinkamu bet kokio poveikio teritorijos apsaugos tikslams įvertinimu.

Bendrosios apsaugos priemonės

• Šia direktyva taip pat nustatoma bendroji apsauga visoms laukinių paukščių rūšims ES. Visų pirma draudžiama:
  • tyčinis laukinių paukščių trikdymas ar gaudymas;
  • tyčinis jų lizdų ir kiaušinių naikinimas;
  • jų kiaušinių rinkimas ar laikymas;
  • tyčinis trikdymas, dėl kurio kyla pavojus jų apsaugai, ir
  • draudžiamų medžioti paukščių rūšių laikymas;
• tam tikromis aplinkybėmis taikoma išimtis iš minėtų taisyklių.

Paukščių medžiojimas

• Kai kurias rūšis, kurių populiacija pakankama, išvardytas II priede, galima medžioti, jei laikomasi tam tikrų principų:
  • sumedžiotų paukščių skaičius turi nekelti pavojaus patenkinamam populiacijos lygiui ir turi būti užtikrinamas protingas naudojimas;
  • rūšių negalima medžioti perėjimo ir jauniklių auginimo metu;
  • migruojančių rūšių negalima medžioti tuo metu, kai jos grįžta į perėjimo teritorijas, ir
  • draudžiamos įvairios didelio masto ir neatrankinės žudymo priemonės;
• tam tikromis aplinkybėmis taikoma išimtis iš minėtų taisyklių.

Moksliniai tyrimai

ES šalys turi skatinti laukinių paukščių Europoje mokslinius tyrimus valdymo, apsaugos ir protingo naudojimo tikslais (pvz., sudarant rūšių, kurioms yra išnykimo grėsmė, nacionalinius sąrašus).

Ataskaitų teikimas

• Reglamentu (ES) 2019/1010, kuris taikomas nuo 2019 m. birželio 26 d., reikalaujama, kad ES šalys Europos Komisijai kas šešerius metus teiktų ataskaitas dėl priemonių, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos Direktyvą 2009/147/EB, ir dėl šių priemonių pagrindinio poveikio.
• Ši ataskaita turi būti pateikiama visuomenei ir joje pirmiausia turi būti:
  • informacija apie laukinių paukščių rūšių, saugomų pagal šią direktyvą, būklę ir tendencijas;
  • joms kylančios grėsmės ir poveikio veiksniai;
  • apsaugos priemonės, kurių dėl jų imtasi, ir
  • SAT tinklo indėlis siekiant šios direktyvos tikslų.
• Komisija nustato ataskaitos formą įgyvendinimo aktais.
• Kas šešerius metus Komisija, kuriai padeda Europos aplinkos agentūra, parengia ir paskelbia bendrą ataskaitą, pagrįstą iš ES šalių gauta informacija.