Atsakomybė už žalą aplinkai

Atsakomybė už žalą aplinkai taikoma žalai aplinkai ir žalos rizikai, kurią kelia komercinė veikla, kai tik galima nustatyti priežastinį ryšį tarp žalos ir susijusios veiklos. Žala aplinkai gali būti tiesioginė arba netiesioginė žala vandens aplinkai, florai ir faunai bei natūralioms buveinėms, kurias saugo „Natura 2000“ tinklas, taip pat tiesioginis arba netiesioginis dirvožemio užteršimas, kuris gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.

Atsakomybė už žalą aplinkai taikoma įgyvendinant principą „teršėjas moka“, nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje. Jos taikymo tvarka išdėstyta direktyvoje 2004/35/EB.

Yra sukurtos dvi atsakomybės sistemos:

1. sistema, kai nereikia įrodyti kaltės. Ji taikoma pavojingoms arba galimai pavojingoms komercinės veiklos sritims, išvardytoms ES teisės aktuose. Pagal šią sistemą subjektas gali būti laikomas atsakingu, net jeigu nėra jo kaltės;
2. sistema, kai reikia pateikti kaltės arba neatsargumo įrodymų. Ši sistema taikoma visoms kitoms komercinės veiklos sritims, kai žala sukeliama arba ji neišvengiama ES teisės aktų saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms. Subjektas yra atsakingas tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas arba buvo neatsargus.