Programa finansuojami dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektai, kuriais siekiama:
užtikrinti ir įvairinti energijos bei tiekimo šaltinius;
užtikrinti (tarpusavyje sujungtų) tinklų sąveikos saugumą ir patikimumą;
kurti ir optimizuoti tinklo pajėgumą ir
prijungti atsinaujinančiuosius energijos išteklius prie energetikos tinklo.
Jūros vėjo energijos projektams finansavimas skiriamas, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais atsižvelgiama į infrastruktūros statybą, naujoviškas projekto ypatybes ir į projekto indėlį į esamą vėjo energijos tinklą.
Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams finansavimas skiriamas, kai įrodoma, kad projektas gali padėti pramoniniuose įrenginiuose surinkti ne mažiau kaip 80 % anglies dioksido (CO2).
Programos biudžetą sudaro 3,98 mlrd. EUR, kuris taip paskirstomas:
2,3 mlrd. EUR skiriami dujų (1,4 mlrd. EUR) ir elektros (910 mln. EUR) infrastruktūros projektams;
565 mln. EUR skiriami jūros vėjo energijos projektams;
15 mln. EUR skiriami dviem mažų salų projektams;
1,05 mlrd. EUR skiriami 13 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų;
146 mln. EUR skiriami programos finansinei priemonei, kuri vėliau sukurta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 siekiant paremti projektus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu.
2011 m. sukurtas Europos energijos vartojimo efektyvumo fondas ėmėsi skirstyti lėšas projektams, kuriais remiamas energijos vartojimo efektyvumas. Jis remia projektus, susijusius su:
viešosios ir privačios paskirties pastatais, kurie apima energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimus, įskaitant tuos, kurie grindžiami informacijos ir ryšių technologijomis (toliau – IRT);
investicijomis į didelio energijos efektyvumo kogeneracines elektrines, įskaitant mikrokogeneracines elektrines, ir rajonų šildymo ir (arba) aušinimo tinklais, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
vietoje įdiegtais decentralizuotais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir jų integracija į elektros tinklus;
mikrogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
ekologišku miestų transportu, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (viešasis transportas, elektrinės ir vandeniliu varomos transporto priemonės);
vietos infrastruktūra, įskaitant efektyvų viešųjų infrastruktūrų lauko apšvietimą, pvz., gatvių apšvietimą, elektros energijos kaupimo būdus, pažangiuosius skaitiklius ir pažangiuosius elektros energijos tinklus, kuriuose visapusiškai panaudojamos IRT;
energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, įskaitant naujoves ir ekonominį potencialą, atsirandantį dėl tinkamiausių procedūrų naudojimo.
Ataskaitos
Europos Komisija kasmet skelbia ataskaitas dėl EEPEG įgyvendinimo. Iš 2018 m. paskelbtos ataskaitos dėl EEPEG įgyvendinimo po 7 metų matyti, kad:
buvo įgyvendinti 35 iš 44 dujų ir elektros infrastruktūros projektų;
veikia 4 iš 9 jūrinių vėjo jėgainių projektų, tačiau
tik 1 iš 6 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų buvo įgyvendinti, o 3 buvo nutraukti pirma laiko.
NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?
Reglamentas taikomas nuo
KONTEKSTAS
EEPEG yra dalis ekonomikos atgaivinimo plano, kurio tikslas – pašalinti 2008 m. Europos ekonomiką ištikusios finansų ir energetikos krizės padarinius.
Daugiau informacijos žr.:
Fondo tikslas (Europos energijos vartojimo efektyvumo fondas)
visos aukštosios įtampos linijos, išskyrus skirstomųjų tinklų linijas, ir povandeninės jungiamosios linijos, jeigu ši infrastruktūra naudojama tarpregioninio ar tarptautinio perdavimo ar sujungimo tikslais;
didelio slėgio dujotiekiai, išskyrus skirstomųjų tinklų dujotiekius;
požeminės saugyklos, sujungtos su didelio slėgio dujotiekiais;
suskystintų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo ir pavertimo dujine medžiaga įrenginiai ir
įranga ar įrenginiai, būtini, kad minėta infrastruktūra tinkamai veiktų, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas.
Jūros vėjo projektai: vėjo jėgainių parkai jūroje.
Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas: klimato kaitos poveikio mažinimo būdas, kai pramoninių įrenginių išmetamas anglies dioksidas (CO2) surenkamas, vežamas į saugyklą ir suleidžiamas į tinkamą požeminę geologinę formaciją.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 200, , p. 31–45)
Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 663/2009 pakeitimai buvo įtraukti į originalų tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (COM(2018) 86 final, )
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (COM(2016) 743 final, )
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (COM(2015) 484 final, )
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo (COM(2014) 669 final, )
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo (COM(2013) 791 final, )
Komisijos tarnybų darbo dokumentas — Europos energijos vartojimo efektyvumo fondo vidurio laikotarpio vertinimas, pridedamas prie dokumento — Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai — Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo (SWD(2013) 457 final, )
Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai — Europos ekonomikos atkūrimo planas (KOM(2008) 800 galutinis, )