Europos lygmens veiksmai sporto sektoriuje

KOKS YRA ŠIO KOMUNIKATO IR SUTARTIES STRAIPSNIO TIKSLAS?

Komunikate, kuris yra paremtas 2007 m. baltąja knyga dėl sporto, išvardijamos iniciatyvos, kurių gali būti imamasi ES lygiu siekiant toliau stiprinti sporto vaidmenį visuomenėje, jo ekonominį aspektą ir organizavimą.

SESV 6 straipsniu ES suteikiami įgaliojimai remti, koordinuoti ar papildyti ES šalių veiksmus tokiose veiksmų srityse kaip sportas, švietimas ir kultūra.

Pagrindiniai aspektai

Komunikate pristatomi klausimai, kuriuos reikia spręsti ES lygiu, pagal tris plačias temas. Siūlomos iniciatyvos turėtų suteikti papildomos naudos remiant ir papildant ES šalių veiksmus sporto srityje.

Sporto vaidmuo visuomenėje

• Sportas gali teigiamai prisidėti prie augimo, piliečių įsidarbinimo galimybių bei socialinės sanglaudos ir kartu padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Vis dėlto vis dar susiduriama su grėsmėmis, kurios yra susijusios su dopingu, smurtu bei netolerancija ir su kuriomis kovojant reikia imtis veiksmų sportininkams ir piliečiams apsaugoti.
• Dopingo medžiagų vartojimas kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai, todėl būtina stiprinti kovą su dopingu. Pagrindinės sporto sektoriaus šalys paragino ES prisijungti prie Europos Tarybos antidopingo konvencijos, todėl Europos Komisija turi pasiūlyti derybų dėl ES prisijungimo projektą. Taip pat būtina stiprinti priemones, skirtas užkirsti kelią organizuotų tinklų prekybai dopingo medžiagomis. Komisija turi išnagrinėti, kaip tai padaryti, be kita ko, per baudžiamąją teisę. Komisija jau remia keletą organizacijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį kovojant su dopingu, pavyzdžiui, Pasaulinę antidopingo agentūrą. Ji ir toliau rems tarpvalstybinius antidopingo tinklus.
• Keliose ES šalyse švietimo įstaigų sporto programų kokybė nėra patenkinama. Sporto centrų kokybė ir jų darbuotojų kompetencija turėtų būti pakankamai aukšta, kad būtų apsaugota sportininkų dorovė, mokymo raida ir profesiniai interesai. Siekdamos paremti švietimą, mokymą ir kvalifikaciją sporto srityje, Komisija ir ES šalys turi:
  • parengti ES gaires dėl dvejopo pobūdžio profesinės veiklos, kad sportininkams, be sportinės karjeros, būtų užtikrinta galimybė įgyti kokybišką išsilavinimą;
  • skatinti įtraukti su sportu susijusias kvalifikacijas į Europos kvalifikacijų sandarą;
  • skatinti neformaliojo mokymosi¹ ir savimokos², atliekant veiklą sporto sektoriuje, pripažinimą ir patvirtinimą.
• Reikia europinio lygmens smurto ir netolerancijos prevencijos ir kovos su jais strategijos, nes tai tebėra probleminės Europos sporto sritys. Komisija ir ES šalys turi nustatyti ir įgyvendinti saugumo priemones ir saugos reikalavimus, taikomus įvairioms su sportu susijusioms sritims (šiuo metu jie taikomi tik tarptautiniams futbolo renginiams). Be to, Komisija turi remti kovą su netolerancija sporte ir raginti ES šalis visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija.
• Sportas vaidina esminį vaidmenį didinant fizinį aktyvumą, kuris yra svarbus sveikatos veiksnys šiuolaikinėje visuomenėje. Siekdamos sveikatą pagerinti per sportą, Komisija ir ES šalys, remdamosi 2008 m. ES fizinės veiklos gairėmis, rengia nacionalines gaires, skirtas skatinti žmones kasdien užsiimti fizine veikla. Sveikatinamosios fizinės veiklos samprata gerokai skiriasi ES šalyse. Komisija turi remti šios srities tarpvalstybinius projektus ir tinklus, kad panaikintų esamus skirtumus.
• Socialinę įtrauktį galima pagerinti sporte ir per jį. Komisija ir ES šalys turi:
  • įgyvendindamos Europos strategiją dėl negalios parengti galimybių dalyvauti sporto veikloje standartus;
  • toliau skatinti neįgaliųjų dalyvavimą sporto veikloje;
  • remti tarpvalstybinius projektus, kuriais skatinama sudaryti moterims geresnes galimybes sportuoti ir kuriais sportu siekiama užtikrinti blogesnėje padėtyje esančių asmenų grupių socialinę integraciją.

Ekonominis sporto aspektas

• Sportas yra nuolatos augantis ekonomikos sektorius, prisidedantis prie augimo ir darbo vietų kūrimo. Įrodymais pagrįstos politikos formavimui ir tvariam sporto, visų pirma pelno nesiekiančio sporto, finansavimui būtini palyginami duomenys.
• Įrodymais pagrįstos politikos formavimas vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant ES sporto taisykles. Komisija ir ES šalys, norėdamos įvertinti sporto ekonominę svarbą, turi sukurti sporto palydovines sąskaitas. Komisija taip pat turi remti universitetų tinklą, siekdama skatinti novatorišką sporto politiką, ir išnagrinėti galimybę sukurti sporto stebėsenos ES sistemą.
• Būtina užtikrinti tvarų sporto finansavimą. Intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra svarbus profesionalaus sporto pajamų šaltinis, todėl Komisija turi:
  • užtikrinti, kad įgyvendinant Europos skaitmeninės darbotvarkės iniciatyvą (ir vėlesnę skaitmeninės bendrosios rinkos strategiją) būtų atsižvelgiama į INT, susijusias su sporto renginių transliavimu;
  • išnagrinėti mėgėjiško sporto finansavimą, pagal kurį ateityje bus imamasi veiksmų.
• Komisija kartu su ES šalimis turi išnagrinėti, kaip sustiprinti finansinio solidarumo mechanizmus sporto sektoriuje.
• Iki šiol buvo priimta tik keletas sprendimų dėl ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo sportui. Komisija turi stebėti valstybės pagalbos teisės taikymą sporto sektoriuje ir parengti gaires, jei padaugėtų valstybės pagalbos prašymo atvejų skaičius.
• Sportas yra vertinga priemonė skatinant regionų vystymąsi ir įsidarbinimo galimybes. Siekdamos tuo pasinaudoti, Komisija ir ES šalys turi visapusiškai išnaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kad paremtų tvarias sporto struktūras.

Sporto organizavimas

• Sporto sektoriaus geras valdymas yra būtina sporto organizacijų autonomijos ir savireguliacijos sąlyga. Siekdamos skatinti gerą sporto valdymą Europos lygmeniu, Komisija ir ES šalys turi patvirtinti bendrus standartus keisdamosi gerąja patirtimi ir tikslingai remdamos konkrečias iniciatyvas.
• Norėdama užtikrinti teisingą specifinio sporto pobūdžio sąvokos taikymą, Komisija turi pateikti gaires:
  • temines – dėl ES teisės ir sporto taisyklių santykio;
  • dėl ES taisyklių, susijusių su laisvu sportininkų judėjimu ir pilietybe, kad būtų galima organizuoti individualių sporto šakų nediskriminacines varžybas nacionaliniu lygmeniu;
  • dėl žaidėjų perėjimo į kitą klubą taisyklių, nes dažnai kyla klausimų dėl susitarimų teisėtumo ir atitinkamo finansavimo. Komisija turėjo įvertinti tokių susitarimų ekonominius ir teisinius aspektus.
• Žaidėjų agentų veikla taip pat kelia etinių klausimų, todėl Komisija surengė konferenciją, kurioje buvo aiškinamasi, kaip ją pagerinti.
• 2008 m. profesionalaus futbolo sektoriuje buvo įsteigtas Europos socialinio dialogo komitetas. Keletas organizacijų paragino įsteigti Europos socialinio dialogo komitetą, apimantį visą sporto sektorių. Komisija remia šią iniciatyvą. Norėdama palengvinti šį procesą, ji siūlo nustatyti bandomąjį laikotarpį atitinkamiems socialiniams partneriams.