Bendradarbiavimas profesinio švietimo ir mokymo srityje

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Išvadose nurodomos keturios prioritetinės sritys, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį šalia Kopenhagos proceso prioritetų ir gairių.

1. Bendrų Europos priemonių ir nuostatų įgyvendinimas skatinant bendradarbiavimą profesinio švietimo ir mokymo srityje
   • Nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir taisyklės, grindžiamos mokymosi rezultatais, turi būti suderintos su Europos kvalifikacijų sąranga.
   • Labai svarbu, kad visa tai būtų įgyvendinama kartu su Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistema (ECVET) ir Europos profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema (EQARF). Tam reikia plėtoti bandomuosius projektus, darnius metodus ir priemones, įskaitant priemones, skirtas patvirtinti savišvietos¹ ir neformaliojo mokymosi² rezultatus, ir kokybės užtikrinimo priemones.

1. Profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas
   • Profesinio švietimo ir mokymo patrauklumą reikia skatinti tarp visų tikslinių grupių, visų pirma mokinių, suaugusiųjų ir įmonių. Tuo pačiu reikia užtikrinti profesinio švietimo ir mokymo prieinamumą ir dalyvavimą jame visiems, visų pirma asmenims ar grupėms, galintiems turėti socialinės atskirties problemų.
   • Informavimo, orientavimo visą gyvenimą ir konsultavimo paslaugos turi būti labiau prieinamos. Turi būti sudarytos palankesnės sąlygos tobulėti pereinant iš vieno kvalifikacijos lygio į kitą.
   • Reikia kurti bendras priemones, kurios propaguotų profesinio švietimo ir mokymo sistemų kokybę. Visų pirma kokybės užtikrinimo mechanizmai turi būti rengiami įgyvendinant būsimą EQARF. Profesinio švietimo ir mokymo politika turi būti grindžiama nuosekliais duomenimis, kurių gerinimą reikia tobulinti. Be to, reikia daugiau investuoti į profesinio švietimo ir mokymo specialistus, plėtoti kalbų mokymąsi ir pritaikyti jį atsižvelgiant į profesinio švietimo ir mokymo ypatumus, skatinti inovacijas ir kūrybiškumą profesinio švietimo ir mokymo srityje, gerinti skirtingų švietimo lygių sąsajas ir užtikrinti jų metodikos tęstinumą.

1. Profesinio švietimo ir mokymo sąsajų su darbo rinka plėtojimas
   • Siekiant pagerinti profesinio švietimo ir mokymo sąsajas su darbo rinka, būtina toliau plėtoti išankstinio planavimo mechanizmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama darbo vietoms ir gebėjimams, galimų gebėjimų trūkumų nustatymui. Socialiniai partneriai ir suinteresuotieji ūkio subjektai turi būti įtraukti į profesinio švietimo ir mokymo politikos plėtojimą.
   • Reikia tobulinti orientavimo ir konsultavimo paslaugas, kad būtų palengvintas pereinamasis procesas įsidarbinant po mokymo.
   • Taip pat reikia stiprinti mechanizmus, kuriais siekiama skatinti suaugusiųjų mokymą, kad būtų gerinamos karjeros galimybės ir verslo konkurencingumas. Būtina dėti pastangas per savišvietą ir neformalųjį mokymąsi pasiektų rezultatų patvirtinimo ir pripažinimo srityje. Reikia didinti su profesine veikla susijusiame mokyme dalyvaujančių asmenų judumą, visų pirma stiprinant atitinkamas ES programas. Galiausiai reikia didinti aukštojo mokslo vaidmenį profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat didinant integraciją į darbo rinką.

1. Glaudesnis europinis bendradarbiavimas
   • Abipusio mokymosi veikla turi būti veiksmingesnė, o jos rezultatai – naudojami formuojant nacionalinę politiką profesinio švietimo ir mokymo srityje. Taip pat reikia užtikrinti, kad prioritetai, susiję su profesiniu švietimu ir mokymu, būtų gerai integruoti ir matomi kuriant ir įgyvendinant būsimą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategiją.
   • Profesinis švietimas ir mokymas turi būti geriau susieti su kitų švietimo lygių, daugiakalbystės ir jaunimo politikos sritimis. Be to, būtina stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
   • Komisija ir ES šalys yra raginamos, atsižvelgiant į savo kompetenciją, įgyvendinti priemones, nustatytas pagal šias keturias prioritetines sritis. Jos turėtų pasitelkti tiek privatųjį, tiek viešąjį finansavimą, kad propaguotų nacionalinio lygmens reformas ir įgyvendintų ES priemones. Jos turėtų toliau gerinti profesinio švietimo ir mokymo statistinių duomenų ir gairių aprėptį bei kokybę, taip pat toliau plėtoti veiklą, susijusią su būsimais gebėjimų poreikiais.
   • Komisija ir ES šalys turėtų keistis informacija ir bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis profesinio švietimo ir mokymo srityje. Cedefop (Europos profesinio mokymo plėtros centras) ir Europos mokymo fondas (ETF) taip pat aktyviai remia Komisiją sprendžiant su profesiniu švietimu ir mokymu susijusius klausimus.