Nediskriminavimas ir lygios galimybės Europos Sąjungoje

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kovos su diskriminacija stiprinimas

• Šiame Europos Komisijos komunikate pažymima, kad kovos su diskriminacija neįmanoma laimėti vien leidžiant teisės aktus. Nepaisant to, veiksmingi ir tinkamai įgyvendinami teisės aktai gali atlikti svarbų vaidmenį keičiant žmonių požiūrį ir elgesį.
• Šiuo atžvilgiu Komisija turi atlikti du svarbius uždavinius:
  • užtikrinti, kad būtų įgyvendinami esami ES teisės aktai (pavyzdžiui, direktyvos dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje, dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo rasės ar etninės kilmės ir dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ne darbo rinkoje);
  • teikti naujus teisės aktus, siekiant išplėsti teisinę apsaugą, kad ji apimtų visas diskriminacijos formas visose gyvenimo srityse (pavyzdžiui, pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Politikos priemonių, kuriomis aktyviai propaguojamos lygios galimybės, stiprinimas

Papildant teisines priemones, Komunikate pabrėžiamas tam tikrų politikos priemonių vaidmuo.

• Veiksmingesnės politikos priemonės yra būtinos, jei siekiama veiksmingai propaguoti lygias galimybes. Jos apima:
  • nediskriminavimo aspekto integravimą į visas ES politikos kryptis – ypač įskaitant užimtumo, socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo politiką. Buvo paskelbtas socialine atsakomybe grindžiamų viešųjų pirkimų vadovas, siekiant didinti informuotumą ES šalyse, kaip propaguoti nediskriminavimą ir lygias galimybes, pasitelkiant viešųjų pirkimų politiką ir praktiką;
  • duomenų apie diskriminaciją rinkimą ir pažangos vertinimą – Komisija turi ištirti, ar yra galimybių nuolat rinkti statistinius duomenis apie diskriminacijos mastą ES šalyse ir parengti ES diskriminacijos tyrimų modulį. Ji taip pat bendradarbiauja su „Equinet“ (Europos lygybės užtikrinimo institucijų tinklu), siekdama sukurti informacijos, susijusios su šių institucijų nagrinėjamais skundais, rinkimo sistemą;
  • pozityvius veiksmus – ES teisė nedraudžia ES šalims taikyti arba imtis konkrečių prevencinių arba kompensacinių priemonių neigiamam poveikiui, siejamam su tos rūšies diskriminacija, nuo kurios apsauga yra reglamentuota teisinėmis nuostatomis, mažinti. ES šalys raginamos visiškai išnaudoti pozityvių veiksmų galimybes, pirmiausia švietimo prieinamumo, užimtumo, aprūpinimo būstu ir sveikatos apsaugos srityse;
  • suinteresuotųjų šalių informuotumo didinimą ir mokymą – pavyzdžiui, informacines kampanijas, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai, paslaugų teikėjai ir administracijos darbuotojai žinotų savo pareigas;
  • įvairovės teikiamos naudos puoselėjimą darbo vietoje – teisės aktai veiksmingesni, kai juos papildo pažangios ir naujoviškos darbdavių įgyvendinamos strategijos, kuriomis jie siekia valdyti kintančią darbo jėgą. Iniciatyvos apima savanoriškas chartijas ir įmonių, verslo mokyklų ir universitetų bendradarbiavimą įvairovės temomis.
• Būtina plėtoti dialogą apie nediskriminavimą ir lygias galimybes, kuriame dalyvautų visos suinteresuotosios šalys ir pilietinė visuomenė. Tokio dialogo pavyzdžiai yra reguliariai rengiami aukščiausiojo lygio susitikimai, kuriuose dalijamasi žiniomis ir patirtimi.
• Socialinės romų, didžiausios Europos etninės mažumos, įtraukties spartinimas yra politikos prioritetas, kuriam skiriama dėmesio tiek ES lygmeniu, tiek atskirose ES šalyse. Kiekviena ES šalis parengė nacionalinę romų integracijos strategiją ir dedamos pastangos kovoti su diskriminacija ir priešiškumo romų tautybės žmonėms demonstravimu. Ši veikla vykdoma siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu išvystyti veiksmingus ir įtraukiančius bendradarbiavimo mechanizmus, kuriuose dalyvautų pilietinė visuomenė ir nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.

Finansavimas

• Šiuo metu teikiamas Europos socialinio fondo finansavimas, kuriuo siekiama remti pirmiau minėtą veiklą ES šalyse. Pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikiama finansinė pagalba šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, kad jos įvykdytų būsimos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus tokiose srityse, kaip pagrindinių teisių, lyčių lygybės, tolerancijos ir socialinės įtraukties principų laikymasis.