Aukštasis mokslas: ES ir ne ES šalių bendradarbiavimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Šiame komunikate nustatyta strategija tikimasi pasinaudoti ES programų, kaip antai programos „Erasmus +“ , patirtimi. Minėta programa, be kita ko, siekiama padidinti švietimo ir mokymo tarptautinį aspektą užtikrinant ES ir ne ES šalių aukštojo švietimo institucijų partnerystę.
• Strategijoje raginama kurti daugiašalius tinklus ir partnerystę su šalimis, kurios turi panašias aukštojo mokslo institucijas, kaip ES, kad atitinkami universitetai galėtų suderinti, pavyzdžiui:
  • mainų studentams dėstomų kursų akademinį turinį;
  • pagalbą mainų studentams, jiems būnant užsienyje, arba
  • darbo, atlikto savuose ar priimančiuosiuose universitetuose, pripažinimo tvarką, pasinaudojant Europos kreditų perkėlimo sistema¹.
• Strategijoje pabrėžiama, jog tam, kad ES ir ne ES šalių bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje būtų išties veiksmingas, vien studentų mainų neužtenka. Taip pat reikia ir darbuotojų mainų bei bendrų programų.
• Siekiant skatinti ES kaip mokymosi kompetencijos centrą visame pasaulyje, strategijoje siūloma didinti Europos studijų pajėgumus kitose šalyse, plečiant ES studijų centrų ir Jean Monnet profesūros (profesorių, kurie specializuojasi Europos integracijoje, pareigybių visame pasaulyje) tinklą.
• Šia strategija papildoma programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ , kuri finansuojama iš programos „Horizontas 2020“ lėšų. Ja skatinamas tarpvalstybinis tyrėjų ir doktorantų judėjimas.