Lyčių lygybė darbo rinkoje

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių ES teisės principų, taikomas keletui visuomeninio gyvenimo aspektų, įskaitant užimtumo ir profesinės veiklos klausimus.

Lygybė užimtumo ir darbo sąlygų srityje

Direktyva 2006/54/EB draudžiama moterų ir vyrų tiesioginė¹ ir netiesioginė diskriminacija² šiais aspektais:

• priėmimo į darbą, įsidarbinimo ir savarankiško įsidarbinimo;
• darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį ir atleidimą;
• profesinio mokymo ir paaukštinimo pareigose;
• darbuotojų narystės ir dalyvavimo darbuotojų ar darbdavių organizacijose.

Be to, direktyva įgyvendinamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnyje įtvirtintas vienodo darbo užmokesčio principas ir draudžiama diskriminacija dėl lyties mokant darbo užmokestį už tą patį ar vienodos vertės darbą. Užmokestis apibrėžiamas kaip įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis (papildomi ar kintami komponentai) grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. Jei darbo užmokesčiui nustatyti naudojamos pareigybių klasifikavimo sistemos, jos turėtų būti pagrįstos vienodais kriterijais tiek moterims, tiek vyrams ir parengtos taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos dėl lyties.

ES valstybės narės turi skatinti darbdavius kovoti su diskriminacija (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine) dėl lyties, visų pirma su priekabiavimu³ ir seksualiniu priekabiavimu⁴.

Lygybė profesinės socialinės apsaugos srityje

Moterys ir vyrai turi būti vertinami vienodai pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas, visų pirma šiais aspektais:

• šių sistemų aprėpties ir sąlygų, kuriomis įgyjama teisė jomis naudotis;
• nustatant skirtingas taisykles, susijusias su amžiumi, nuo kurio galima dalyvauti sistemoje, arba minimaliu darbo stažu ar narystės sistemoje laikotarpiu, būtinu išmokoms gauti;
• įmokų į tokias sistemas;
• išmokų apskaičiavimo, įskaitant papildomas išmokas, taip pat sąlygų, kurios reguliuoja teisės į išmokas trukmę ir išsaugojimą.

Šis principas yra taikomas visiems dirbantiems asmenims, įskaitant:

• savarankiškai dirbančius asmenis (tačiau šiai kategorijai valstybės narės gali numatyti skirtingas nuostatas dėl pensinio amžiaus);
• asmenis, kurie nutraukė darbą dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar priverstinės bedarbystės;
• darbo ieškančius žmones, pensininkus, neįgalius darbuotojus ir asmenis, gaunančius išmokas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas.

Motinystės, tėvystės ir įvaikinimo atostogos

Pasibaigus motinystės, tėvystės ar įvaikinimo atostogoms, darbuotojai turi teisę:

• grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios būtų ne mažiau palankios jiems;
• pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę, kol nedirbo.

Teisių gynimas

• Valstybės narės privalo nustatyti teisių gynimo priemones nuo diskriminacijos nukentėjusiems darbuotojams, kaip antai taikinimo ir teismines procedūras. Be to, jos turi imtis reikiamų priemonių, kad apsaugotų darbuotojus ir jų atstovus nuo netinkamo darbdavio elgesio, kai darbdavys reaguoja į skundą, pateiktą įmonėje, arba į kokią nors teisinę procedūrą.
• Valstybės narės taip pat turi nustatyti sankcijas ir sudaryti galimybes atlyginti ar kompensuoti patirtą žalą.
• Teismo procese įrodinėjimo pareigą dalijasi skundą dėl diskriminacijos pateikęs asmuo ir diskriminacija kaltinama šalis. Jeigu ieškovas pateikia teismui faktus, galinčius sudaryti diskriminacijos prielaidą (pavyzdžiui, visos moterys įmonėje gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai už tą patį ar vienodos vertės darbą), atsakovas turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas (pavyzdžiui, ieškovas dirba kitokį darbą arba ne visą darbo dieną).
• Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo taisyklių, susijusių su vienodu darbo užmokesčiu už vienodą darbą (žr. santrauką), III skyrius (Teisių gynimo priemonės ir vykdymo užtikrinimas) taikomas procedūroms, susijusioms su bet kokia teise ar pareiga, susijusia su Direktyvos 2006/54/EB 4 straipsnyje nustatytu vienodo darbo užmokesčio principu. Nors Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnyje ir Direktyvoje 2006/54/EB įtvirtinta moterų ir vyrų teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą, iki šiol šis principas buvo sunkiai taikomas ir įgyvendinamas. Direktyvoje (ES) 2023/970 nustatytos taisyklės bus taikomos nuo 2026 m. birželio 7 d.

Vienodo požiūrio skatinimas

Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2024/1500 išbraukiamas Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnis dėl lygybės įstaigų. Šiuo straipsniu valstybėms narėms buvo palikta plati diskrecija sprendžiant dėl lygybės įstaigų įgaliojimų, kompetencijos sričių, struktūros, išteklių ir veikimo principų, todėl jose skyrėsi apsauga nuo diskriminacijos.

Iš dalies keičiančia direktyva nustatomi šių įstaigų veikimo minimalieji standartai, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir užtikrinti nepriklausomumą, kad būtų griežčiau taikomas vienodo požiūrio principas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad lygybės įstaigos:

• būtų nepriklausomos ir nepatirtų išorinės įtakos;
• turėtų reikiamų išteklių, kad jos galėtų veiksmingai įvykdyti savo užduotis;
• vykdytų veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti vienodą požiūrį;
• teiktų pagalbą aukoms;
• galėtų ginčo šalims pasiūlyti galimybę mėginti ginčą išspręsti alternatyviu būdu;
• galėtų tirti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas;
• galėtų veikti teismo procesuose civilinės ir administracinės teisenos bylose, susijusiuose su vienodo požiūrio principo įgyvendinimu.

Panaikinimas

Direktyva 2006/54/EB nauja redakcija išdėstomos ir pakeičiamos kelios direktyvos (direktyvos 75/117/EEB, 76/207/EEB, 2002/73/EB, 86/378/EEB, 96/97/EB, 97/80/EB ir 98/52/EB) ir vėlesni jų pakeitimai.