Jūreivių darbo laikas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Šio teisės akto privalo laikytis visi valstybiniai ar privatūs jūrų laivai, įregistruoti bet kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės teritorijoje ir vykdantys komercinę jūrų laivybos veiklą.
• Direktyva nustatomas maksimalus darbo valandų arba minimalus poilsio valandų skaičius per duotą laikotarpį.
• Darbo valandos turi būti nustatytos taip, kad:
  • būtų aštuonių valandų darbo diena su viena poilsio diena per savaitę ir poilsiu valstybinių švenčių dienomis;
  • maksimalus darbo valandų skaičius neviršytų 14 valandų per bet kurias 24 valandas arba 72 valandų per bet kurias septynias dienas.
• Poilsio laikas:
  • negali būti trumpesnis nei 10 valandų per bet kurias 24 valandas arba 77 valandos per bet kurias septynias dienas;
  • gali būti dalijamas į ne daugiau kaip du laikotarpius, kurių vienas turi būti ne trumpesnis kaip šešios valandos;
  • neturi viršyti 14 valandų tarp dviejų paeiliui einančių poilsio laikotarpių;
  • turi būti kuo mažiau trikdomas saugos pratybomis, kaip antai laivo įgulos patikrinimais pagal sąrašą ir gaisro gesinimo bei gelbėjimosi mokymais;
  • turi apimti pakankamą kompensuojamąjį poilsio laiką, jeigu įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimais į darbą.
• Būtina saugoti įrašus apie jūreivių darbo ir poilsio valandas.
• Jūreiviai iki 18 metų naktį³ nedirba, išskyrus tam tikras pareigas ar mokymą.
• Jūrininkų iki 18 metų įdarbinimas, samda ar darbas draudžiamas, jei darbas gali pakenkti jų sveikatai ar saugai.
• Laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad laivo įgula atliktų darbą, kuris yra reikalingas tiesiogiai laivo, laive esančių žmonių ar krovinio saugumui užtikrinti arba suteikti pagalbą kitiems jūroje skęstantiems laivams ar žmonėms.
• Informacija apie darbo laive susitarimus ir teisės aktų nuostatos turi būti lengvai prieinamos ir matomos.
• Nustatant laivo įgulos komplektavimo normas, reikia išvengti pernelyg ilgų darbo valandų arba jas sutrumpinti, kad būtų užtikrintas pakankamas poilsis ir ribojamas nuovargis.
• Visi jūreiviai:
  • privalo turėti sveikatos pažymą, liudijančią, kad jie yra tinkami darbui jūroje. Direktyvoje pateikiama išsami informacija apie tokias pažymas, įskaitant jų išdavimo taisykles, galiojimą ir sveikatos įvertinimą. Leidžiamos tam tikros išimtys;
  • turi teisę į mokamas kasmetines atostogas. Jų trukmė skaičiuojama skiriant ne mažiau kaip 2,5 dienos už kiekvieną išdirbtą mėnesį ir proporcingą laiką už ne visą išdirbtą mėnesį.
• Valstybės narės gali:
  • daryti išimtis dėl nurodytų darbo valandų ir poilsio laiko esant tam tikroms sąlygoms;
  • taikyti jūreiviams palankesnes (neprastesnes) sąlygas, nei nustatyta šioje direktyvoje.

Direktyvos 1999/63/EB daliniai pakeitimai

• 2006 m. pasirašius Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, direktyva buvo iš dalies pakeista Direktyva 2009/13/EB.
• Vėliau, atsižvelgus į 2014 m. padarytus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, Direktyva 2009/13/EB buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2018/131, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jūreivių teisėms, kai jie yra palikti užsienio uostuose. Joje taip pat pateikiamos atnaujintos repatriacijos, finansinio garanto ir laivų savininkų atsakomybės taisyklės.

Susiję teisės aktai

Direktyvos vykdymas yra užtikrinamas atskiru teisės aktu (Direktyva 1999/95/EB) dėl jūrininkų darbo valandoms į ES uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo ir Direktyva 2013/54/ES dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje bendro laikymosi ir vykdymo (žr. santrauką).