Lisabonos sutartis

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Instituciniai pakeitimai

Europos Parlamentas:

• dabar jį sudaro ES piliečių, o ne ES šalių tautų atstovai, kaip buvo prieš tai, tokiu būdu stiprinant demokratinį Europos Parlamento narių ir rinkėjų ryšį;
• turi didesnes teisėkūros galias įvedus įprastą teisėkūros procedūrą. Lisabonos sutartimi ji išplečiama ir pradedama taikyti 40 naujų politikos sričių. Taigi, iš viso yra 73 politikos sritys, kuriose Parlamentas ir Taryba priima teisės aktus lygiomis teisėmis;
• renka Europos Komisijos pirmininką narių balsų dauguma;
• turi ne daugiau kaip 751 narį.

Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių arba vyriausybių vadovai. Tai suteikia ES didesnį tęstinumą ir nuoseklumą. Oficialiai ji pripažįstama ES institucija, kuri nustato ES bendrąsias politikos gaires ir prioritetus.

Pakeitus ankstesnę rotacijos kas šešis mėnesius sistemą, pirmininkas renkamas balsų dauguma 30 mėnesių laikotarpiui ir gali būti perrenkamas.

Taryba

Taryba, tvirtindama teisės aktus, taiko naujas daugumos balsavimo taisykles. Balsų dauguma pasiekiama, kai pasiūlymui pritaria 55 % ES šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų. Kad pasiūlymo priėmimas būtų užblokuotas, prieš jį turi balsuoti bent keturios šalys.

Svarstydama teisės aktų projektus ir balsuodama dėl jų Taryba posėdžiauja viešai.

Europos Komisija

Komisijos pirmininkas:

• pasirenkamas ir išrenkamas atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus;
• atsako už Komisijos narių skyrimą, pasiskirstymą atsakomybės sritimis, reikalavimus atsistatydinti.

ES Teisingumo Teismas

Išplečiama Teismo jurisdikcija, kuriai dabar priklauso visos ES politikos sritys, išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Europos Centrinis Bankas (ECB)

ECB oficialiai pripažįstamas ES institucija ir yra įtrauktas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 13 straipsnį.

Bendra užsienio ir saugumo politika

Sutartimi:

• sukuriamos naujos Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigos. Šias pareigas einantis asmuo pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai (ES sutarties 18 straipsnis);
• įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba, sudaryta iš Komisijos, Tarybos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų;
• įtvirtinama savitarpio gynybos sąlyga, įpareigojanti visas ES šalis padėti viena kitai / užpultai ES šaliai.

Kiti pakeitimai

ES politikos sritys

Ankstesnė ramsčio struktūra pakeičiama nauju kompetencijų pasiskirstymu:

• išimtinė kompetencija: sritys, kuriose tik ES priima teisės aktus, o valstybės narės juos įgyvendina (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnis);
• pasidalijamoji kompetencija: sritys, kuriose ES šalys gali priimti teisės aktus ir teisiškai privalomas priemones, jei ES to nepadarė (SESV 4 straipsnis);
• remiamoji kompetencija: sritys, kuriose ES priima aktus, skirtus nacionalinei politikai remti, koordinuoti ar papildyti (SESV 6 straipsnis);
• be to, visos sienos kontrolės, prieglobsčio, imigracijos ir teismų bei policijos bendradarbiavimo politikos sritys tampa ES kompetencija, o ne tarpvyriausybine atsakomybe, kaip anksčiau.

Demokratijos stiprinimas

Sutartimi:

• įtvirtinami trys pagrindiniai principai: demokratinės lygybės¹, atstovaujamosios demokratijos² ir dalyvaujamosios demokratijos³;
• pristatoma piliečių iniciatyva, kuri yra viena didžiausių Lisabonos sutartimi įvestų naujovių. Pagal ją ne mažiau kaip milijonas piliečių (tam tikromis sąlygomis) gali raginti Komisiją pateikti pasiūlymą (ES sutarties 11 straipsnis);
• nustatoma, kad Pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma ir turi tokią pačią teisinę galią kaip ir sutartys (ES sutarties 6 straipsnis);
• nacionaliniams parlamentams suteikiamas didesnis vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese (ES sutarties 12 straipsnis);
• nustatoma, kad įprasta teisėkūros procedūra (buvusi bendro sprendimo procedūra) yra pagrindinė teisėkūros procedūra, pagal kurią Europos Parlamentas ir Taryba yra teisėkūros institucijos, turinčios tokias pačias teises (SESV 294 straipsnis);
• nustatomas skirtumas tarp teisėkūros procedūra priimtų teisės aktų ir ne teisėkūros procedūra priimtų teisės aktų, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo procesą (SESV 297 straipsnis);
• įvedami deleguotieji aktai (SESV 290 straipsnis) ir įgyvendinimo aktai (SESV 291 straipsnis). Pirmieji suteikia Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais papildomi teisėkūros procedūra priimti teisės aktai (bet ne jų esminiai elementai). Įgyvendinimo aktai sudaro pagrindą Komisijos veiksmams buvusiose komitologijos srityse.

Pasitraukimas iš ES

Sutartyje pirmą kartą numatoma oficiali procedūra, jei ES šalis nori pasitraukti iš ES (ES sutarties 50 straipsnis, žr. santrauką „Derybos su Jungtine Karalyste (1) pagal 50 straipsnį“).