Dirvožemio stebėsenos teisės aktas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Dirvožemių rajonai ir dirvožemio vienetai

ES valstybės narės turi suskirstyti savo teritoriją į vieną ar kelis dirvožemių rajonus, kurių kiekvienam priskiriama atsakinga kompetentinga institucija. Jos taip pat turi apibrėžti dirvožemio vienetus – pagrindinius plotus, naudojamus dirvožemio būklei stebėti ir vertinti. Dirvožemio vienetai turi atspindėti tam tikrą dirvožemio tipo ir žemės naudojimo homogeniškumą ir gali būti tikslinami naudojant papildomą erdvinę informaciją, pavyzdžiui, susijusią su klimato ar aplinkos zonomis.

ES dirvožemio stebėsenos sistema

Dirvožemiai visoje ES turi būti stebimi nuosekliai ir taikant palyginamus metodus. Stebėsena turi apimti pagrindinius dirvožemio degradacijos aspektus, įskaitant:

• druskėjimą,
• dirvožemio organinės anglies praradimą,
• dirvožemio tankėjimą,
• eroziją,
• per didelį maisto medžiagų kiekį,
• taršą,
• dirvožemio biologinės įvairovės nykimą,
• vandens sulaikymą ir infiltraciją.

Stebėsena taip pat turi apimti dirvožemio sandarinimą ir dirvožemio šalinimą. Atrankiniai tyrimai turi būti rengiami taikant ES dirvožemio ėminių ėmimo ir matavimo metodiką ir gali būti grindžiami esamais nacionaliniais ir ES lygmens dirvožemio stebėsenos duomenimis.

Neprivalomos tvarios tikslinės vertės ir veiklos priežastinių veiksnių vertės

Direktyvoje pateikiamos kelių pagrindinių dirvožemio deskriptorių neprivalomos tvarios tikslinės vertės ir reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų kitų deskriptorių nacionalines vertes. Valstybės narės taip pat turi apibrėžti veiklos priežastinių veiksnių vertes. Remiantis šiomis vertėmis, kiekvieno dirvožemio deskriptoriaus atžvilgiu kiekvienas dirvožemio vienetas priskiriamas geros, vidutinės arba prastos būklės kategorijai.

Dirvožemio būklės vertinimai

Kas šešerius metus valstybės narės, remdamosi atliktais matavimais, turi atlikti išsamų dirvožemio būklės vertinimą visuose dirvožemių rajonuose ir dirvožemio vienetuose; pirmasis vertinimas turi būti atliktas iki 2031 m. gruodžio 17 d. Vertinimais turi būti:

• pagal ES ir nacionalines siektinas ir priežastinių veiksnių vertes įvertinama dirvožemio būklė;
• nustatomi plotai, kurių būklė nėra gera arba kuriuose ją galima pagerinti, be kita ko, vykdant išsandarinimą¹ arba dirvožemio atstatymą, kai aktualu;
• analizuojamos tendencijos;
• padedama rengti atitinkamas programas, planus, tikslus ir priemones, nustatytus kituose ES teisės aktuose.

Skaitmeninis dirvožemio būklės duomenų portalas

Iki 2027 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra (žr. santrauką) turi sukurti skaitmeninį dirvožemio būklės duomenų portalą. Jis suteiks visuomenei prieigą prie georeferencinių agreguotų dirvožemio būklės duomenų, dirvožemio sandarinimo ir šalinimo rodiklių bei dirvožemio būklės vertinimo rezultatų. Duomenys pateikiami dirvožemio vieneto lygmeniu arba, jei įmanoma, smulkesniu nuasmenintu lygmeniu. Tam tikra informacija gali būti neskelbiama, jei jos paskelbimas pakenktų visuomenės saugumui ar nacionalinei gynybai.

Parama dirvožemio būklei ir atsparumui

Valstybės narės turi remti žemės savininkus ir žemės valdytojus gerinant dirvožemio būklę ir didinant jo atsparumą. Parama gali apimti:

• nešališkas, nepriklausomas ir moksliškai pagrįstas konsultavimo paslaugas ir mokymą;
• informuotumo apie ilgalaikę geros būklės dirvožemių naudą ir žalingos praktikos sąnaudas didinimą;
• informaciją apie vietos sąlygoms tinkamas priemones, grindžiamą dirvožemio būklės vertinimais;
• naujausias finansavimo galimybių apžvalgas;
• techninių ir finansinių poreikių vertinimus ir bendradarbiavimą su viešojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.

Žemės užėmimo poveikio švelninimo principai

Kai planuojamas naujas dirvožemio sandarinimas arba dirvožemio šalinimas, valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į šiuos principus:

• vengti dirvožemio gebėjimo teikti įvairialypes ekosistemines paslaugas praradimo arba kuo labiau jį sumažinti;
• sumažinti paveiktą plotą, pavyzdžiui, pakartotinai naudojant jau sandarintą arba nualintą žemę;
• kompensuoti dirvožemio gebėjimo teikti įvairialypes ekosistemines paslaugas praradimą.

Užterštos teritorijos

Ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 17 d. valstybės narės privalo turėti rizika grindžiamą laipsnišką sistemą, skirtą potencialiai užterštoms teritorijoms nustatyti ir tirti bei užterštoms teritorijoms valdyti. Pagal šią sistemą turi būti:

• nustatytos potencialiai užterštos teritorijos, susijusios su veikla ar avarijomis, galinčiomis sukelti taršą;
• tiriamos potencialiai užterštos teritorijos, taikant nacionalines taisykles, kuriomis nustatomi terminai, prioritetai ir inicijavimo kriterijai;
• atliekami konkrečiai teritorijai būdingi rizikos vertinimai;
• imamasi rizikos mažinimo priemonių, įskaitant neatidėliotiną remediaciją, kai kyla nepriimtina rizika.

Visos potencialiai užterštos teritorijos, buvusios iki 2025 m. gruodžio 16 d., turi būti nustatytos iki 2035 m. gruodžio 17 d.

Iki 2029 m. gruodžio 17 d. valstybės narės turi sukurti užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų viešą internetinį registrą. Jame turi būti pateikta standartizuota informacija apie vietas, veiklą, tyrimų būklę, rizikos vertinimo rezultatus ir taikytas priemones. Tam tikra informacija gali būti neatskleidžiama dėl visuomenės saugumo ar nacionalinės gynybos.

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

Kas šešerius metus nuo 2032 m. birželio 17 d. valstybės narės turi teikti dirvožemio stebėsenos duomenis, dirvožemio būklės vertinimo rezultatus, dirvožemio charakteristikų ir dirvožemio sandarinimo ir (arba) šalinimo rodiklių tendencijas, taip pat informaciją apie paramos priemonių įgyvendinimo ir užterštų teritorijų valdymo pažangą. Komisija turi įvertinti direktyvą iki 2033 m. birželio 17 d.