Pakuotės ir pakuočių atliekos (nuo 2026 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Reglamentas taikomas visoms pakuotėms ir pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo medžiagos ar kilmės (pramonės, mažmeninės prekybos, namų ūkio ir kt.), ir papildo esamus Europos Sąjungos (ES) teisės aktus dėl atliekų tvarkymo.
• Reglamento reikalavimus atitinkančiomis pakuotėmis gali būti laisvai prekiaujama visoje ES. ES valstybės narės negali nustatyti papildomų nacionalinių reikalavimų, prieštaraujančių reglamentui, išskyrus atvejus, kai aiškiai numatyta kitaip.
• Pakuotė turi būti suprojektuota taip, kad būtų kuo labiau sumažintas kenksmingų medžiagų kiekis, apsaugota žmonių sveikata ir aplinka. Visos pakuotės turi būti tinkamos perdirbti, t. y. jos turi būti:
  • suprojektuotos medžiagų perdirbimui;
  • gali būti surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos dideliu mastu, kai jos tampa atliekomis – reikalavimas, kad pakuotės būtų perdirbamos dideliu mastu, įsigalios 2035 m.
• Reglamentu nustatoma nuo 2030 m. taikoma perdirbamumo klasių sistema, o nuo 2038 m. nustatomi griežtesni įpareigojimai dėl perdirbamumo.

Tvarumas

• Plastikinėse pakuotėse turi būti minimali perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, dalis, išskyrus tam tikras išimtis, taikomas farmacinėms pakuotėms, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtoms maisto pakuotėms, medicinos prietaisams, pavojingų prekių vežimui ir kompostuojamam plastikui.
• Kompostuojamosios pakuotės turi atitikti pramoninio kompostavimo standartus. Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikrų rūšių pakuotės būtų tinkamos kompostuoti, jei yra tinkama infrastruktūra.
• Pakuotė turi būti suprojektuota taip, kad būtų kuo labiau sumažintas svoris ir tūris, išlaikant funkcionalumą. Tačiau rinkodara ar vartotojų pritarimas nepateisina papildomo pakuotės svorio ar tūrio.
• Pakuotės, kuriomis siekiama padidinti numanomą produkto kiekį (pvz., dvigubos sienelės, netikri dugnai), yra draudžiamos, išskyrus atvejus, kai jos yra apsaugotos dizaino teisėmis arba prekių ženklais.
• Daugkartinės pakuotės turi:
  • būti suprojektuotos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jas būtų galima naudoti daug kartų;
  • atitikti saugos, higienos ir perdirbamumo reikalavimus;
  • leisti ženklinti ir pakartotinai pripildyti nepakenkiant produkto kokybei.

Įsipareigojimai

• Gamintojai yra atsakingi už visą savo pakuotės gyvavimo ciklą, įskaitant atliekų tvarkymą. Didesnė gamintojo atsakomybė turi:
  • padengti būtinas surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas;
  • skatinti ekologinį projektavimą ir perdirbamumą taikant diferencijuotus mokesčius;
  • užtikrinti finansinį skaidrumą ir atskaitomybę.
• Valstybės narės privalo:
  • palaipsniui mažinti vienam gyventojui tenkantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, nustatant 2030, 2035 ir 2040 m. tikslus;
  • užtikrinti tinkamą visų pakuočių atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą;
  • iki 2025 m. pasiekti 65 proc. visų pakuočių atliekų perdirbimo lygį, kuris iki 2030 m. padidėtų iki 70 proc., nustatant konkrečius tikslus skirtingoms medžiagoms;
  • užtikrinti, kad iki 2029 m. būtų sukurtos užstato grąžinimo sistemos, skirtos vienkartinei plastikinei ar metalinei gėrimų tarai, nebent jos jau pasiektų aukštą atskiro surinkimo lygį.
• Gamintojai ir importuotojai privalo:
  • atlikti atitikties vertinimus (gamintojai) arba užtikrinti, kad būtų atliktas atitikties vertinimas (importuotojai), ir saugoti techninius dokumentus penkerius metus, o daugkartinių pakuočių atveju – 10 metų;
  • išduoti ES atitikties deklaraciją (gamintojas), kurioje nurodoma, kad jų pakuotė atitinka reglamento reikalavimus;
  • užtikrinti tinkamą ženklinimą ir dokumentavimą;
  • imtis taisomųjų veiksmų (pvz., pašalinti arba atšaukti), jei įtariama, kad nesilaikoma reikalavimų, ir informuoti institucijas.
• Tiekėjai privalo pateikti gamintojams visą informaciją ir dokumentus, būtinus atitikčiai įrodyti.
• Platintojai privalo patikrinti, ar pakuotė atitinka ES taisykles ir ar gamintojai ir (arba) importuotojai įvykdė savo pareigas, ir paprašius pateikti atitinkamą informaciją valdžios institucijoms.
• Vykdymo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad tvarkymo, sandėliavimo ir siuntimo procesai nepakenktų pakuočių atitikčiai reikalavimams.
• Pakuočių atliekų tvarkymo veiklos vykdytojai privalo kasmet teikti pakuočių atliekų duomenis valdžios institucijoms ir gamintojams, kad būtų remiami didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimai.

Kova su perteklinėmis pakuotėmis

• Iki 2030 m. ekonominės veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad jų užpildytos grupinės, transportavimo ir elektroninės prekybos siuntų pakuotės neviršytų 50 proc. tuščios ertmės.
• Pardavimo pakuotė turi užimti kuo mažiau tuščios erdvės, tačiau išlikti funkcionali.
• Nuo 2030 m. draudžiama naudoti tam tikrų formų pakuotes, išvardytas V priede. Valstybės narės gali toliau taikyti iki 2025 m. galiojusius apribojimus į sąrašą neįtrauktoms medžiagoms. Labai mažoms įmonėms gali būti netaikomas draudimas naudoti vienkartines maisto produktų ir gėrimų, vartojamų patalpose, pakuotes, jei alternatyvos yra neįmanomos.
• Naujosiomis taisyklėmis nustatomi apribojimai dėl vienkartinių plastikinių pakuočių, skirtų:
  • vienkartinėms plėvelėms ar pakuotei, naudojamai prekėms grupuoti pardavimo vietoje, siekiant paskatinti vartotojus pirkti daugiau nei vieną produktą;
  • fasuotiems vaisiams ir daržovėms, sveriantiems mažiau kaip 1,5 kg;
  • maistui ir gėrimams, pildomiems ir vartojamiems viešbučiuose, baruose ir restoranuose;
  • atskiroms pagardų, padažų, kavos kremo ir cukraus porcijoms;
  • mažiems vienkartiniams kosmetikos ir tualeto reikmenims, naudojamiems viešbučiuose;
  • labai lengviems plastikiniams maišeliams.
• Daugkartines pakuotes įvedantys veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad būtų įdiegta jų surinkimo ir pakartotinio naudojimo sistema.
• Daugkartines pakuotes naudojantys veiklos vykdytojai privalo dalyvauti pakartotinio naudojimo sistemose ir užtikrinti, kad pakuotės prieš tolesnį pakartotinį naudojimą būtų perdirbamos.
• Pakartotinio pripildymo galimybes siūlantys veiklos vykdytojai privalo informuoti vartotojus apie konteinerių, kuriuos jie gali naudoti, rūšis, higienos standartus ir saugos taisykles. Nuo 2030 m. didieji mažmenininkai privalo stengtis 10 proc. prekybos ploto skirti pakartotinio užpildymo punktams.
• Iki 2030 m. 40 proc. transporto pakuočių turi būti pakartotinai naudojamos, o iki 2040 m. pasiekti siekiamą 70 proc. tikslą.
• Iki 2030 m. 10 proc. grupinių pakuočių turi būti pakartotinai naudojamos, o iki 2040 m. pasiekti siekiamą 25 proc. tikslą.
• Iki 2030 m. gėrimų platintojai privalo užtikrinti, kad 10 proc. produktų būtų daugkartinėse pakuotėse, o iki 2040 m. šis skaičius išaugtų iki 40 proc.
• Išimtys taikomos labai mažoms įmonėms, mažiems gėrimų platintojams ir konkretiems sektoriams. Tam tikromis sąlygomis valstybės narės turi galimybę neįtraukti papildomų sektorių, leisti platintojams sudaryti susivienijimus ir atleisti nuo mokesčio tuos, kurie veikia mažose salose arba mažo gyventojų tankio vietovėse.
• Restoranai ir kavinės, tiekiantys maistą ar gėrimus išsinešti, privalo:
  • iki 2027 m. leisti vartotojams be papildomų išlaidų atsinešti savo maistui ir gėrimams išsinešti skirtą tarą;
  • iki 2028 m. pasiūlyti daugkartines pakuotes išsinešti skirtiems produktams be papildomų išlaidų.

Plastikiniai pirkinių maišeliai

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad iki 2025 m. metinis lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas neviršytų 40 maišelių vienam gyventojui.

• Priemonės šiam tikslui pasiekti gali apimti rinkodaros apribojimus, ekonomines paskatas ir nacionalinius mažinimo tikslus.
• Labai lengvi maišeliai yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie naudojami higienai ar maisto atliekų prevencijai. Valstybės narės gali nuspręsti, ar tokie labai lengvi maišeliai turi būti tinkami kompostuoti jų teritorijose.