Piktnaudžiavimo finansų sistema pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija (nuo 2027 m.). Valstybių narių mechanizmai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES valstybės narės:

• gali nuspręsti taikyti visą Reglamentą (ES) 2024/1624 arba jo dalį kitoms veiklos rūšims, kurios, jų nuomone, gali kelti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, apie tai informuodamos Europos Komisiją, pagrįsdamos sprendimą ir įvertindamos tokio taikymo poveikį paslaugų teikimui vidaus rinkoje;
• užtikrina, kad:
  • valiutos keityklos, čekių gryninimo įstaigos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami arba registruojami,
  • lošimų paslaugų teikėjai būtų reguliuojami,
  • kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų taikomi minimalūs registracijos reikalavimai, kurie įgalina priežiūros institucijas juos nustatyti;
• privalo mažinti pinigų plovimo riziką, jei mainais už investicijas suteikia teisę gyventi šalyje:
  • įdiegdamos rizikos valdymo procesą, kurį prižiūri paskirta institucija, kad būtų galima nustatyti, klasifikuoti ir mažinti riziką,
  • taikydamos priemones, įskaitant prašančiojo asmens profilio ir lėšų šaltinio patikrinimus, tikrinant pagal esamus įrašus ir periodiškai peržiūrint vidutinės ir didelės rizikos prašančiuosius asmenis,
  • skelbdamos viešą metinę ataskaitą apie gautų prašymų skaičių, prašančiųjų asmenų kilmės šalis, išduotų ar atmestų leidimų gyventi skaičių ir bet kokius nustatytos finansinės rizikos pokyčius,
  • ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d. informuodamos Komisiją apie visas priemones, kurių buvo imtasi;
• reikalauja, kad priežiūros institucijos tikrintų, ar įpareigotųjų subjektų vyresnioji vadovybė yra nepriekaištingos reputacijos, veikia sąžiningai ir yra morali bei tinkamai pasirengusi atlikti savo darbą.

Rizikos vertinimai

Komisija:

• atlieka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, įvertinimą;
• ne vėliau kaip 2028 m. liepos 10 d. turi parengti viešą savo išvadų ataskaitą ir ją atnaujinti kas ketverius metus arba, jei reikia, dažniau.

Valstybės narės:

• atlieka nacionalinius rizikos vertinimus, kad nustatytų, įvertintų, suprastų ir sumažintų joms kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo riziką;
• nuolat atnaujina rizikos vertinimus ir juos peržiūri kas ketverius metus;
• paskiria instituciją, kuri koordinuoja jų veiksmus kovojant su pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo rizika;
• tvarko išsamią statistiką apie savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu struktūros veiksmingumą.

Centriniai tikrųjų savininkų registrai

Valstybės narės užtikrina, kad:

• centriniuose registruose saugoma informacija apie tikruosius savininkus būtų pakankama, tiksli ir naujausia;
• centriniai registrai būtų sujungiami per Europos centrinę platformą;
• kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijai (AMLA) būtų nedelsiant nemokamai suteikta nefiltruota tiesioginė prieiga prie informacijos, neįspėjant atitinkamo paieškos subjekto;
• teisėtą interesą galintys įrodyti asmenys ir organizacijos, pavyzdžiui, žurnalistai, pilietinės visuomenės organizacijos, akademinė bendruomenė ir įvairios valdžios institucijos, galėtų gauti informaciją, tokią kaip tikrojo savininko vardas, pavardė, pilietybė, gyvenamosios vietos šalis ir jo turimų teisių į naudą pobūdis ir apimtis;
• būtų nustatytos apsaugos priemonės, ribojančios prieigą prie asmeninės informacijos, jei tikrasis savininkas yra nepilnametis arba jam gali kilti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizika.

Informacija apie mokėjimo, banko, vertybinių popierių ir kriptoturto sąskaitas bei banko seifus

Valstybės narės užtikrina, kad:

• būtų įdiegti centralizuoti automatizuoti mechanizmai (centriniai registrai arba centrinės elektroninės duomenų paieškos sistemos), leidžiantys identifikuoti mokėjimo sąskaitų arba pagal tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN), įskaitant virtualiuosius IBAN, nustatomų banko sąskaitų, vertybinių popierių sąskaitų, kriptoturto sąskaitų ir banko seifų turėtojus;
• centralizuoti automatizuoti mechanizmai būtų sujungti per jungtinę bankų sąskaitų registrų sistemą, kurią sukurs ir valdys Komisija;
• FŽP, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijos ir AMLA galėtų susipažinti su visa informacija.

Nekilnojamojo turto informacija

Valstybės narės:

• sukuria bendrą prieigos prie nekilnojamojo turto informacijos punktą, kuriuo atitinkamos institucijos gali tiesiogiai ir nemokamai naudotis;
• užtikrina, kad būtų pateikta bent ši informacija:
  • informacija apie nekilnojamąjį turtą: kadastro informacija, geografinė vieta, plotas ir (arba) dydis ir nekilnojamojo turto rūšis,
  • informacija apie savininkus: fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens arba juridinės struktūros pavadinimas bei įsigijimo kaina,
  • informacija apie teisinius reikalavimus (suvaržymus): hipotekos, teisminiai apribojimai, nuosavybės teisės ir kitos garantijos,
  • informacija apie ankstesnius savininkus, kainą ir susijusius suvaržymus,
  • susiję dokumentai.

Finansinės žvalgybos padaliniai

Siekdama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, nustatyti tokią veiklą ir veiksmingai su ja kovoti, kiekviena valstybė narė įsteigia FŽP. FŽP:

• yra bendras centrinis padalinys, atsakingas už įpareigotųjų subjektų pateiktų ataskaitų gavimą ir analizę;
• platina savo atliktų analizių rezultatus atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarti pinigų plovimą arba teroristų finansavimą;
• paskiria pagrindinių teisių pareigūną, kuris užtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktų;
• turi neatidėliotiną ir tiesioginę prieigą prie įvairios finansinės, administracinės ir teisėsaugos informacijos;
• gavęs prašymą arba savo iniciatyva teikia informaciją kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijoms;
• gali nedelsdamas sustabdyti sandorį ar sąskaitą ir neleisti jo (-os) vykdyti, jei jo nuomonę, toks sandoris ar sąskaita yra susijęs (-usi) su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;
• gali nurodyti įpareigotiesiems subjektams stebėti, ar jų valdomi sandoriai ar veikla nekelia didelės rizikos;
• pateikia metinę ataskaitą, kurioje pristatoma informacija apie jo darbą ir nustatytas tendencijas bei tipologijas;
• bendradarbiauja su kitais FŽP ir atlieka bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę.

Kovos su pinigų plovimu priežiūra

Nacionalinės priežiūros institucijos:

• užtikrina, kad įpareigotieji subjektai laikytųsi savo prievolių, susijusių su ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimu;
• teikia savo prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams informaciją apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą (pavyzdžiui, Komisijos rizikos vertinimą, nacionalinius ar sektorių rizikos vertinimus, atitinkamas AMLA paskelbtas gaires ir rekomendacijas);
• laikosi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio;
• nedelsdamos informuoja FŽP apie visus svarbius faktus ar išvadas;
• steigia specialias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros kolegijas, kai kredito ar finansų įstaigų grupė veikia bent dviejose skirtingose valstybėse narėse arba kai ne ES kredito ar finansų įstaiga yra įsteigusi padalinius bent trijose valstybėse narėse.

Valstybės narės užtikrina, kad:

• įpareigotiesiems subjektams būtų skiriamos baudos už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus teisės akto pažeidimus;
• priežiūros institucijos galėtų taikyti administracines priemones, pavyzdžiui, rekomendacijas, konkrečias taisomąsias priemones ir verslo apribojimus, už kurių nesilaikymą būtų skiriamos periodinės baudos;
• politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos, įskaitant AMLA, ir kitos atitinkamos institucijos bendradarbiautų, visų pirma kovojant su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu bei įgyvendinant tikslines finansines sankcijas.

AMLA, bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku, Europos prokuratūra, Europolu (Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra), Eurojustu (Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra) ir Europos priežiūros institucijomis, skelbia bendradarbiavimo ir procedūrų gaires.

Baigiamosios nuostatos

Komisija:

• turi įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. liepos 9 d.;
• ne vėliau kaip 2032 m. liepos 10 d., o vėliau – kas trejus metus Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai teikia direktyvos įgyvendinimo ataskaitas.

Šia direktyva iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (žr. santrauką) ir nuo 2027 m. liepos 10 d. iš dalies keičiama ir panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 (žr. santrauką).