Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Komisija:

• šias gaires taiko:
  • pagalbos schemoms ir individualiai pagalbai,
  • valstybės pagalbai pirminei žemės ūkio gamybai, žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai žemės ūkio produktais,
  • pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taigi, iš principo, ir didelėms įmonėms (tačiau pastarosioms rinkos nepakankamumas daro mažesnį poveikį);
• taikydama gaires atsižvelgia į platesnes bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) taisykles.

Šios gairės apima:

• nacionalinę paramą žemės ūkio sektoriui, skirtą:
  • į kaimo plėtros priemones panašioms priemonėms,
  • rizikos ir krizių valdymo priemonėms, pagalbai gyvulininkystės sektoriui ir pardavimo skatinimo priemonėms;
• paramą miškų ūkio sektoriui:
  • pagalbą, teikiamą tokioms kaimo plėtros priemonėms pagal BŽŪP strateginį planą arba kaip papildomas nacionalinis finansavimas,
  • pagalbą, finansuojamą tik nacionalinėmis lėšomis;
• paramą kaimo vietovėms, teikiamą pagal BŽŪP strateginį planą arba kaip papildoma nacionalinė pagalba.

Tam, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, ji turi atitikti du pagrindinius kriterijus:

• pagalba skatina ekonominės veiklos plėtrą:
  • keičia pagalbos gavėjų veiklą, kad jie pradėtų vykdyti papildomą veiklą, kurios be pagalbos nevykdytų,
  • atitinka Europos Sąjungos (ES) teisę, visų pirma bendrosios rinkos organizacijų taisykles;
• pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui:
  • pagalba iš esmės pagerina padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka,
  • pagalba yra tinkama politikos priemonė siekiamam politikos tikslui,
  • pagalba yra proporcinga, t. y. apribota iki būtinosios pagalbos (proporcingumo principas),
  • pagalba yra skaidri, t. y. ES valstybės narės, Komisija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi galimybę susipažinti su visa aktualia informacija,
  • teikiant pagalbą išvengiama prekybos ir konkurencijos iškraipymų, kuriuos nustato Komisija atlikusi „pusiausvyros tyrimą“, kuriuo įvertinamas teigiamas ir neigiamas pagalbos poveikis valstybių narių tarpusavio konkurencijai ir prekybos sąlygoms.

Gairėse nustatomi konkretūs kriterijai, įskaitant tinkamumo finansuoti sąlygas, didžiausias pagalbos sumas arba pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, taikomas kiekvienai iš toliau aprašytų pagalbos kategorijų.

Žemės ūkis

Pagalba įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio gamybos, perdirbimo ir prekybos žemės ūkio produktais veiklą:

• pagalba investicijoms į:
  • žemės ūkio valdas,
  • ūkiuose esančio kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą,
  • žemės ūkio produktų perdirbimą ir pardavimą;
• jaunųjų ūkininkų veiklos pradžios ir žemės ūkio veiklos pradžios pagalba;
• žemės ūkio sektoriaus gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalba;
• agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų įgyvendinimo pagalba;
• gyvūnų gerovės įsipareigojimų įgyvendinimo pagalba;
• pagalba, skiriama dėl nepalankių konkrečios vietovės sąlygų, susidariusių dėl tam tikrų privalomų reikalavimų;
• pagalba vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių su vietove susijusių kliūčių;
• ekologinio ūkininkavimo pagalba;
• pagalba žemės ūkio produktų kokybės sistemose dalyvaujantiems gamintojams;
• techninės paramos teikimo pagalba;
• pagalba keitimosi žiniomis ir informavimo veiklai;
• konsultavimo paslaugų teikimo pagalba;
• pavadavimo ūkyje paslaugų teikimo pagalba;
• bendradarbiavimo žemės ūkio sektoriuje skatinimo pagalba.

Rizikos ir krizių valdymas:

• gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių žemės ūkio produkcijai padarytos žalos atitaisymo pagalba;
• gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip audros ar didelės sausros, padarytos žalos atlyginimo pagalba;
• gyvūnų ligų, augalų kenkėjų ir invazinių svetimų rūšių plitimo prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidų kompensavimo ir padarytos žalos atitaisymo pagalba;
• pagalba už kritusius gyvulius¹;
• saugomų gyvūnų² padarytos žalos kompensavimo pagalba;
• draudimo įmokų mokėjimo ir įnašų į savitarpio pagalbos fondus kompensavimo pagalba.

Kitų rūšių pagalba žemės ūkio sektoriuje:

• pajėgumų atsisakymo pagalba;
• ūkininkavimo veiklos perkėlimo pagalba;
• pagalba gyvulininkystės sektoriui;
• žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių taikymo pagalba;
• pagalba atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms;
• žemės ūkio reikmėms naudojamos žemės konsolidavimo pagalba;
• pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Miškų ūkis

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą:

• miškų veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba;
• agrarinės miškininkystės sistemų diegimo, atkūrimo arba atnaujinimo pagalba;
• žalos miškams prevencijos ir likvidavimo pagalba;
• pagalba investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė;
• pagalba investicijoms į miškų ūkio technologijas ir miško produktų perdirbimą, kaupimą bei prekybą jais;
• pagalba investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su miškų ūkio plėtra, modernizavimu arba pritaikymu;
• pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti miškuose esantį kultūros ir gamtos paveldą;
• finansinių įnašų į savitarpio pagalbos fondus kompensavimo pagalba.

Pagalba, skiriama dėl nepalankių konkrečios vietovės sąlygų, susidariusių dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi.

Miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugų teikimo ir miškų išsaugojimo pagalba.

Pagalba keitimosi žiniomis ir informavimo veiklai.

Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba.

Bendradarbiavimo skatinimo pagalba.

Gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalba.

Kita pagalba, kuria siekiama ekologinių, apsaugos ir rekreacinių tikslų:

• padėti išsaugoti arba atkurti miškų ekosistemą ir biologinę įvairovę ar tradicinį kraštovaizdį;
• išlaikyti ir gerinti dirvožemio kokybę, užtikrinti subalansuotą ir sveiką medžių augimą;
• atkurti ir prižiūrėti natūralius takus, kraštovaizdžio elementus ir natūralias gyvūnų buveines;
• prižiūrėti kelius siekiant išvengti miškų gaisrų;
• atitaisyti saugomų gyvūnų padarytą žalą.

Priemonės, suderintos su pagalba žemės ūkiui:

• pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai;
• miškų ūkio paskirties žemės konsolidavimo pagalba.

Kaimo vietovės

Pagalba veiklai, bendrai finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis arba teikiama kaip papildomas nacionalinis finansavimas:

• pagalba, susijusi su pagrindinių paslaugų teikimu;
• ne žemės ūkio verslo pradžios kaimo vietovėse pagalba;
• agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų vykdymo pagalba pagalbos gavėjams, kurie nėra ūkininkai;
• pagalba, skiriama dėl nepalankių konkrečios vietovės sąlygų, susidariusių dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, pagalbos gavėjams, kurie nėra ūkininkai;
• pagalba, kuria siekiama skatinti ir remti medvilnės arba maisto produktų kokybės sistemas ir ūkininkų naudojimąsi jomis;
• pagalba, kuria skatinamas bendradarbiavimas, įskaitant pagalbą dalyvavimui bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektuose ir Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių projektuose;
• savitarpio pagalbos fondų steigimo pagalba.

Komisija:

• leis taikyti tik ribotos trukmės pagalbos schemas;
• gali reikalauti, kad nepriklausomi ekspertai įvertintų pagalbos schemas po jų įgyvendinimo, visų pirma tas schemas, kurių biudžetas yra didelis arba kurios pasižymi naujomis charakteristikomis. Vertinimas yra privalomas, jei pagalbos biudžetas bet kuriais metais viršija 150 milijonų eurų arba 750 milijonų eurų per visą schemos įgyvendinimo laikotarpį;
• reikalauja, kad valstybės narės pateiktų metines ataskaitas ir 10 metų saugotų išsamius duomenis;
• gali nuspręsti peržiūrėti arba iš dalies pakeisti šias gaires, jei tai reikalinga.