Jūrų saugumas: minimalus jūrininkų rengimas
DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo
KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?
Šia direktyva siekiama išlaikyti ir pagerinti Europos Sąjungos (ES) jūrininkų žinias bei įgūdžius, suderinant jūrininkų rengimo ir atestavimo tvarką su tarptautinėmis taisyklėmis ir technologijų pažanga.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Tarptautinė konvencija
Taikymo sritis
Ši direktyva taikoma jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, išskyrus:
- karo laivus, pagalbinius laivus ar kitus laivus, priklausančius valstybei narei arba valstybės narės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla;
- žvejybos laivams;
- pramogines jachtas, nenaudojamas verslui;
- medinius primityvios konstrukcijos laivus.
Pagrindiniai reglamento aspektai
Direktyva apima įvairius aspektus, įskaitant:
- rengimo taisykles ir kompetencijos standartus, reikalingus norint gauti arba atnaujinti pažymėjimą, skirtą atlikti kompetencijos pažymėjime arba tinkamumo liudijime nurodytas funkcijas;
- valstybių narių pareigą paskirti įstaigą, kuri rengtų mokymus, organizuotų ir (arba) prižiūrėtų visus egzaminus, kurių gali prireikti, bei išduotų pažymėjimus ir lengvatinius leidimus;
- valstybių narių pareigą priimti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos pažymėjimų ir tinkamumo liudijimų klastojimui bei už jį bausti;
- kriterijus, pagal kuriuos reguliariai stebima, kaip valstybės narės laikosi direktyvoje nustatytų reikalavimų;
- priemones, kuriomis užtikrinamas ryšys tarp laivų įgulos narių;
- bendras procedūras ir kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pripažįsta ES nepriklausančiose šalyse išduotus jūrininkų atestatus, paremtus konvencijos rengimo ir atestavimo reikalavimais;
- veiksmingą centralizuotą ES nepriklausančių šalių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo sistemą ir tolesnį išaiškinimą dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų, įskaitant sveikatos pažymėjimus, tarpusavio pripažinimo;
- dialogo su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis užmezgimą siekiant parengti jūrininkų rengimo iniciatyvas, kurios papildytų tarptautiniu lygmeniu sutartą minimalų jūrininkų rengimą ir kurias valstybės narės galėtų tarpusavyje pripažinti kaip europinius jūrininkystės meistriškumo diplomus;
- taisykles dėl minimalios budinčių darbuotojų poilsio trukmės, kurios padidintų jūrų saugumą ir taršos jūroje prevenciją;
- konkretų pagrindą sulaikyti laivą, nustačius, kad jis kelia pavojų turtui, asmenims ar aplinkai.
NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?
Direktyva (ES) 2022/993 kodifikuojama ir panaikinama Direktyva 2008/106/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2012/35/ES ir Direktyva (ES) 2019/1159.
Direktyva 2012/35/ES turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2014 m. liepos 4 d., o Direktyva (ES) 2019/1159 – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d.
KONTEKSTAS
Už saugią laivybą ES atsako Europos jūrų saugumo agentūra.
Daugiau informacijos žr.:
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 169, 2022 6 27, p. 45–90)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57–100).
Vėlesni Direktyvos 2009/16/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1–9).
Žr. konsoliduotą versiją.
1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo. Priedas „Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo“ (OL L 167, 1999 7 2, p. 33–37)
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 12.09.2022