Klimato srities veiksmai – privalomas metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas (2021–2030 m.)

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

• Vadinamuoju Pastangų pasidalijimo reglamentu (PPR), iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2023/857, siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį* vidaus transporto (išskyrus aviaciją), pastatų, žemės ūkio, smulkiosios pramonės ir atliekų sektoriuose. Šie sektoriai Europos Sąjungoje (ES) išmeta beveik 60 proc. visų išmetamųjų teršalų.
• Šiuo tikslu reglamentu nustatomi 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ES valstybėse narėse tikslai. Taip pat nustatomos metinio išmetamo ŠESD kiekio, išreikšto metinėmis ŠESD kvotomis, nustatymo 2021–2030 m. taisyklės, pagal kurias palaipsniui bus pasiekti pirmiau minėti tikslai. PPR yra dalis politikos sričių ir priemonių rinkinio, kuriuo siekiama iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą teršalų kiekį, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2021/1119, Europos klimato teisės aktą (žr. santrauką), kuriuo tikslas ES iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą tapo teisiškai privalomas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ne visos valstybės narės turi tą patį 2030 m. tikslą. Pastangų pasidalijimo reglamentu išmetamo ŠESD kiekio mažinimo našta paskirstoma vadovaujantis teisingumo ir ekonominio efektyvumo principais.

Iki 2030 m. valstybės narės turi sumažinti savo išmetamą ŠESD kiekį pagal I priedo 2 skiltyje nustatytus procentinius dydžius, kurie svyruoja nuo 10 proc. (Bulgarija) iki 50 proc. (Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija), palyginti su jų 2005 m. išmestu kiekiu.

Europos Komisijai gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pagal reglamente nustatytas linijines trajektorijas valstybėms narėms 2021–2030 m. nustatomos individualios metinės ŠESD kvotos, išreikštos CO₂ ekvivalento tonomis. Atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. buvo iš dalies pakeisti 2030 m. tikslai ir jų įgyvendinimo trajektorijų sistema, Komisija 2023 m. iš dalies pakeis Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/2126 ir atnaujins 2023–2030 m. valstybėms narėms skirtos metinės ŠESD kvotos.

Pagal iš dalies pakeisto reglamento lankstumo taisykles, valstybės narės gali:

• iš kitų metų pasiskolinti tam tikrą metinės ŠESD kvotos dalies kiekį, kad padengtų tam tikrais metais viršytą išmetamųjų teršalų kiekį;
• tam tikromis sąlygomis rezervuoti perteklinę savo metinės ŠESD kvotos dalį vėlesniems metams;
• perleisti iki 10 proc. (2021–2025 m.) arba iki 15 proc. (2026–2030 m.) savo metinės ŠESD kvotos kitoms valstybėms narėms;
• laikydamosi tam tikrų sąlygų kompensuoti bet kokį išmesto ŠESD kiekio perviršį absorbuojant ŠESD kiekį, išmetamą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (reglamentuojama LULUCF reglamentu).

Devynios valstybės narės (išvardytos II priede: Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija) gali ribotai atšaukti savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimų procentinę dalį iki 100 mln. CO₂ ekvivalento tonų, kad kompensuotų perteklinį išmetamą teršalų kiekį PPR sektoriuose. Valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. turi pranešti Komisijai, ar jos ketina pasinaudoti arba toliau naudotis ribotu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimų atšaukimu.

2027 m. (dėl 2021–2025 m. išmesto teršalų kiekio) ir 2032 m. (dėl 2026–2030 m. išmesto teršalų kiekio) Komisija atliks patikras, kaip laikomasi reikalavimų. Jei atlikus šias patikras paaiškės, kad tam tikrais metais, pasinaudojus minėtomis lankstumo priemonėmis, valstybei narei nepakanka apyvartinių taršos leidimų visam jos išmetamam ŠESD kiekiui padengti, perteklinis kiekis bus padaugintas iš 1,08 ir gautas rezultatas bus pridėtas prie kitų metų išmetamųjų teršalų kiekio.

Valstybės narės, kurios atitinka tam tikrus bendrojo vidaus produkto ir išmetamo ŠESD kiekio kriterijus, gali gauti ribotą skaičių leidimų iš saugos rezervo, kuriame yra iki 105 mln. CO₂ ekvivalento tonų, kad padengtų ŠESD kiekį, kurį jos gali išmesti viršydamos savo 2030 m. tikslus.

Komisija:

• koreguoja ir skelbia kiekvienos valstybės narės metines išmetamų ŠESD kiekio kvotas;
• pasitelkdama Sąjungos registrą užtikrina tikslią reglamento taisyklių laikymosi apskaitą;
• nuolat peržiūri reglamentą ir per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimą (žr. santrauką), pateikia Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai ataskaitą. Šioje ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar reikia papildomos ES politikos ir priemonių siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį po 2030 m. Prireikus kartu su ja gali būti pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Reglamentu (ES) 2018/842 taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, kuris vėliau buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu (ES) 2018/1999 (žr. santrauką).

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas (ES) 2018/842 taikomas nuo 2018 m. liepos 9 d.

Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2023/857 taikomas nuo 2023 m. gegužės 16 d.

KONTEKSTAS

Šis reglamentas yra dar vienas žingsnis siekiant įvykdyti ankstesnį ES įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m.

Sektoriuose, kuriems taikomas reglamentas, išmetama beveik 60 proc. bendro ES išmetamo teršalų kiekio.

Daugiau informacijos žr.:

• Pastangų pasidalijimas 2021–2030 m.: tikslai ir lankstumo priemonės (Europos Komisija)

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26–42).

Vėlesni Reglamento (ES) 2018/842 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 („Europos klimato teisės aktas“) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1–17).

2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2020 12 17, p. 58–64).

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77).

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1–25).

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 11.12.2023