Finansinė parama sienų valdymo ir vizų politikai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

SVVP tikslai yra šie:

• užtikrinti tvirtą ir veiksmingą integruotą sienų valdymą prie Europos išorės sienų;
• padėti užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą;
• išlaikyti laisvą asmenų judėjimą ES;
• laikytis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų.

Konkretūs tikslai (naudotinos priemonės pateikiamos II priede) yra remti:

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (žr. santrauką) vykdomą integruotą sienų valdymą, už kurį bendrai atsako Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir nacionalinės institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir juos nustatyti, taip pat veiksmingai valdyti migracijos srautus (III priede pateikiama išlaidų, kurios gali būti finansuojamos, apimtis);
• bendrą vizų politiką ir suderintą požiūrį į vizų išdavimą, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą ir padėti užkirsti kelią migracijos bei saugumo rizikai.

SVVP veiksmai:

• įgyvendinami visų pirma tokiose srityse kaip tarpvalstybinė infrastruktūra, operacinė įranga, mokymas, ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimas, bandomieji tyrimai ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais (išsamesnė informacija pateikiama III priede);
• gali būti Europos Komisijos išplėsti, siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes;
• papildo nacionalines, regionines ir vietos priemones bei yra naudingi ES.

Komisija, ES valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba, dirbdamos su ES nepriklausančiomis šalimis, privalo:

• užtikrinti, kad veikla būtų suderinta su ES išorės ir vidaus politika;
• daugiausia dėmesio skirti priemonėms, kurios nėra orientuotos į vystymąsi.

Septynerių metų biudžetas yra 5,241 mlrd. eurų, papildomai skirta dar 1,141 mlrd. eurų. Šios lėšos paskirstomos taip:

• 3,668 mlrd. eurų skiriama nacionalinėms programoms, iš kurių 200 568 000 eurų – Lietuvos specialiai tranzito programai;
• 1,573 mlrd. eurų skiriama konkretiems veiksmams, ES veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju (vadinamajai teminei priemonei), visų pirma remiant ES vidaus politiką;
• nedidelė dalis (iki 0,52 proc.), Komisijos nuožiūra, skiriama techninei paramai;
• bent 10 proc. nacionalinių programų turi būti skirta vizų politikai.

I priede išdėstoma, kaip biudžetas, iš kurio galima teikti tam tikrą išankstinį finansavimą, paskirstomas nacionalinėms programoms:

• kiekviena valstybė narė gauna bazinę fiksuotą 8 mln. eurų sumą, išskyrus Kiprą, Maltą ir Graikiją, kurių kiekviena gauna po 28 mln. eurų;
• likusi suma padalijama:
  • išorės sausumos sienoms (30 proc.),
  • išorės jūrų sienoms (35 proc.),
  • oro uostams (20 proc.),
  • konsulinėms įstaigoms (15 proc.);
• ES įnašas paprastai neviršija 75 proc. visų projekto išlaidų. Tam tikrais atvejais jis gali būti padidintas iki 90 proc. (kaip nurodoma IV priede), pavyzdžiui, perkant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai skirtą operacinę įrangą, ir net iki 100 proc. kai kuriems 12 straipsnyje išvardytiems veiksmams, pavyzdžiui, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Valstybės narės:

• užtikrina, kad jų programų prioritetai atitiktų ES sienų valdymo ir vizų politiką, ES teisę ir tarptautinius įsipareigojimus;
• konsultuojasi su Komisija prieš naudodamos SVVP projektui, kuris įgyvendinamas su ES nepriklausančia šalimi arba joje;
• gali panaudoti iki 33 proc. savo asignavimų valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga ES, vykdymą ir suteikimą, finansuoti (veiklos parama);
• teikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2031 m. vasario 15 d.

ES finansavimą gali gauti juridiniai asmenys, kurie:

• yra įsisteigę valstybėje narėje, užjūrio šalyje ar teritorijoje, taip pat darbo programoje nurodytoje ES nepriklausančioje šalyje;
• įsteigti pagal ES teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

Pagal informavimui, komunikacijai ir viešinimui nustatytus reikalavimus:

• ES lėšų gavėjai turi nurodyti tų lėšų kilmę ir užtikrinti ES finansavimo matomumą;
• Komisija turi:
  • vykdyti informavimo ir komunikacijos veiksmus,
  • paskelbti teminės priemonės darbo programas.

Komisija:

• bendradarbiauja su viešojo ir privačiojo sektorių partneriais, įskaitant pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, kai teminę priemonę naudoja tiesioginiam finansavimui teikti dotacijų ar viešųjų pirkimų būdu;
• teikia informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai apie pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su sienomis ir vizomis (jie nustatomi V priede);
• turi atlikti reglamento tarpinį vertinimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.;
• viešai visomis ES oficialiosiomis kalbomis skelbia iš valstybių narių gautų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santraukas.