Europos klimato teisės aktas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES institucijos ir ES valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių, kad pasiektų reglamento tikslus, kartu atsižvelgdamos į sąžiningumą, solidarumą ir išlaidų efektyvumą.

Šiuo reglamentu įsteigiama nepriklausoma Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais. Europos aplinkos agentūros valdyba po atviros atrankos ketverių metų kadencijai skiria 15 patariamosios tarybos narių. Jie atrenkami atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją, išsamias ekspertines žinias ir profesinę patirtį klimato ir aplinkos mokslo srityje. 15 vyresniųjų mokslo ekspertų skiriami individualiai.

Tarybos užduotys:

• apsvarstyti naujausius Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose pateikiamus mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslinius klimato duomenis, visų pirma susijusius su ES aktualia informacija;
• teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas dėl esamų ir siūlomų ES priemonių;
• prisidėti prie keitimosi nepriklausomomis mokslinėmis žiniomis;
• nustatyti veiksmus ir galimybes, kurių reikia norint sėkmingai siekti ES tikslų;
• didinti informuotumą apie klimato kaitą ir jos poveikį.

Valstybės narės taip pat privalo:

• įsteigti patariamąjį organą klimato klausimais, kuris teiktų ekspertų mokslines rekomendacijas atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms;
• pradėti daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, verslo bendruomenė, investuotojai, kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai ir visuomenė;
• pateikti Europos Komisijai 30 metų strategiją ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d., o vėliau – kas dešimt metų, prireikus ją atnaujinant kas penkerius metus.

Reglamente apibrėžiamos šios tarpinės ES priemonės, kuriomis siekiama padėti ES įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

• Siekdama sumažinti grynąjį ES ŠESD kiekį bent 55 proc. iki 2030 m. (palyginti su 1990 m. lygiu), 2021 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais atnaujinami esami ES teisės aktai ir įtraukiamos naujos iniciatyvos įgyvendinant šį naują tikslą. Po to ji stebės pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pažangą, kad nustatytų, ar naujasis tikslas bus pasiektas.
• Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Tam, kad padidintų ES anglies dioksido absorbentus² siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, reglamentu taip pat nustatoma, kad ES turi siekti didesnio jos grynojo anglies dioksido absorbentų kiekio 2030 m.
• Komisija per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, turėtų pasiūlyti 2040 m. klimato politikos tikslą. Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiama ataskaita, kurioje numatomas orientacinis 2030–2050 m. laikotarpio ES ŠESD biudžetas.
• Per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kuris atliktas pagal Paryžiaus susitarimą, Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie ES ir valstybių narių pažangą siekiant reglamento tikslų.

Norint prisitaikyti prie klimato kaitos reikia, kad:

• ES institucijos ir valstybės narės:
  • didintų savo gebėjimą prisitaikyti, stiprintų atsparumą ir mažintų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos,
  • užtikrintų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika būtų nuosekli, viena kitą paremianti, teiktų naudos sektorių politikai, padėtų integruoti šias priemones į visas politikos sritis ir skirtų dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems žmonėms ir sektoriams;
• Komisija priimtų:
  • ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją,
  • gaires iki 2022 m. liepos 30 d., kuriose nustatomi bendrieji su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir riziką ribojančio valdymo principai ir praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint projektus ir programas;
• valstybės narės priimtų ir įgyvendintų nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į itin pažeidžiamus sektorius (kaip antai žemės ūkio, vandens ir maisto sistemų bei apsirūpinimo maistu saugumo) ir skatintų gamtos procesais ir ekosistemomis paremtus sprendimus.

Vertindama ES ir nacionalinę pažangą, Komisija turi:

• iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus įvertinti ES ir valstybių narių pažangą siekiant 2050 m. ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, ir ar ES ir nacionalinės priemonės šiems tikslams pasiekti yra nuoseklios;
• įvertinti, ar ES priemonių projektai ir teisės aktai, įskaitant biudžeto pasiūlymus, yra suderinami su 2030 ir 2040 m. tikslais bei 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu;
• reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, teikti rekomendacijas.

Komisija bendradarbiauja su:

• visomis visuomenės grupėmis, įskaitant socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti teisingą, socialiniu požiūriu sąžiningą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę;
• ekonomikos sektoriais, kurie rengia orientacines savanoriškas veiksmų gaires siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Šiuo reglamentu iš dalies keičiami:

• Reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (žr. santrauką) ir Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos veiksmų valdymo (žr. santrauką).