Užimtumo politikos gairės

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas (ES) 2020/1512 dėl ES šalių užimtumo politikos gairių

KOKS ŠIŲ GAIRIŲ TIKSLAS?

Siekiant užtikrinti koordinuotą ES politiką šiose gairėse pateikiamos rekomendacijos Europos Sąjungos (ES) šalims, rengiančioms savo užimtumo politikos strategijas ir nustatančioms nacionalinius tikslus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Keturios užimtumo gairės (numatytos Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 148 straipsnyje) yra dešimties integruotų gairių, tarp kurių taip pat yra šešios bendrosios ekonominės politikos gairės (SESV 121 straipsnis), dalis.
• Nors bendrosios ekonominės politikos gairės galioja neterminuotai, užimtumo gairės rengiamos kasmet. Pastarosios pirmą kartą bendrai priimtos 2010 m. (kaip „integruotas dokumentų rinkinys“) pagal strategiją „Europa 2020“.
• Užimtumo gairės yra suderintos su Europos socialinių teisių ramsčiu. Jos apima keturis metinės tvaraus augimo strategijos aspektus ir pirmą kartą integruoja aplinkos tvarumo aspektą, atspindėdamos tikslą siekti „tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti“. Šios gairės taip pat apima JT darnaus vystymosi tikslus (SDG) ir COVID-19 pandemijos padarinių šalinimą.

2020 m. gairėse daugiausia dėmesio skiriama toliau nurodytiems klausimams.

Darbo jėgos paklausos didinimas

ES šalys turi imtis įvairių veiksmų, be kita ko:

• aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą ir jas remti;
• perkelti darbo jėgos apmokestinimą kitiems šaltiniams, kad būtų geriau remiamas užimtumas ir įtraukus ekonomikos augimas, atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus;
• užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų adekvatų ir teisingą darbo užmokestį, tiesiogiai arba netiesiogiai pasinaudodami kolektyvinių sutarčių arba adekvataus nustatytojo minimaliojo darbo užmokesčio nauda.

Darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių bei kompetencijų gerinimas

ES šalys turėtų:

• skatinti tvarumą, našumą, įsidarbinimo galimybes ir žmogiškąjį kapitalą, puoselėjant reikalingas žinias, įgūdžius ir kompetencijas visą gyvenimą ir atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius;
• skatinti suteikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose;
• bedarbiams ir neaktyviems žmonėms laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą;
• remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką;
• spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemas.

Darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas

ES šalys turėtų:

• bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą;
• veiksmingai skatinti ir teikti galimybių tiems, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje;
• pagrįstos trukmės laikotarpį bedarbiams teikti adekvačias bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles;
• tinkamai remti besimokančių asmenų ir darbuotojų judumą siekiant pagerinti jų įgūdžius bei įsidarbinimo galimybes ir išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą;
• užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų laiku ir prasmingai įtraukti į užimtumo, socialinių ir, kai aktualu, ekonominių reformų bei politikos rengimą ir įgyvendinimą.

Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu

ES šalys turėtų:

• skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija ir skatinamos lygios galimybės visiems;
• užtikrinti vienodą požiūrį į grupes, kurios yra nepakankamai atstovaujamos, tokiose srityse kaip:
  • užimtumas,
  • socialinė apsauga,
  • sveikata ir ilgalaikė priežiūra,
  • švietimas,
  • prieiga prie prekių bei paslaugų;
• modernizuoti socialinės apsaugos sistemas;
• plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus:
  • tinkamą pajamų rėmimą,
  • įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis,
  • individualių poreikių patenkinimą;
• užtikrinti, kad visi, įskaitant vaikus, galėtų gauti pagrindines paslaugas;
• užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

Sprendimas taikomas nuo 2020 m. spalio 20 d.

KONTEKSTAS

Šios gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą ir kitus ES teisės aktus bei iniciatyvas, įskaitant dėl:

• Jaunimo garantijų iniciatyvos;
• ilgalaikių bedarbių reintegracijos į darbo rinką;
• įgūdžių tobulinimo krypčių.

Šios iniciatyvos sujungtos Europos semestre, kuriuo įgyvendinama Europos užimtumo strategija ir remiamas darnaus vystymosi tikslų siekimas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2020 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/1512 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 344, 2020 10 19, p. 22–28)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (OL C 428, 2017 12 13, p. 10–15)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai, VIII antraštinė dalis – Ekonominė ir pinigų politika. 1 skyrius – Ekonominė politika. 121 straipsnis (EB sutarties ex 99 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 97–98)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. IX antraštinė dalis – Užimtumas. 148 straipsnis (EB sutarties ex 128 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 112–113)

2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27–31)

2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46–51)

paskutinis atnaujinimas 12.02.2021