Konvencija dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Konvencija dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo

Sprendimas 2011/189/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo pasirašymo ES vardu

Sprendimas 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo ES vardu

Konvencija dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo – ES deponuotas patvirtinimo dokumentas

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Konvencija siekiama užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą, taip apsaugant jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Pagal tarptautinę teisę ji taikoma už nacionalinės jurisdikcijos rajonų esantiems pietų Ramiojo vandenyno vandenims. Konvencija apima visus žuvininkystės išteklius, išskyrus:
  • sėslių rūšių gyvūnų išteklius (organizmus, kurie gaudymo metu guli nejudantys ant jūros dugno arba po juo, arba kurie negali judėti be pastovaus fizinio sąlyčio su jūros dugnu arba podirviu)
  • toli migruojančių rūšių išteklius,
  • anadrominių rūšių išteklius (žuvis, kurios gyvena jūroje ir migruoja į gėlus vandenis veistis),
  • katadrominių rūšių išteklius (žuvis, kurios didžiąją gyvenimo dalį praleidžia gėlame vandenyje, o paskui migruoja į jūrą veistis),
  • jūrų žinduolius, jūrų roplius ir jūrų paukščius.
• Sprendimu ši konvencija patvirtinama Europos Sąjungos (ES) vardu.
• Siekdama sudaryti konvenciją, 2011 m. spalio 18 d. ES deponavo savo patvirtinimo dokumentą Naujosios Zelandijos Vyriausybei, kuri yra konvencijos depozitaras.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencijos šalys turi taikyti toliau nurodytus principus, vadovaudamosi atsargumo ir ekosisteminiu metodais:

• žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės įgyvendinamos skaidriai, atsakingai ir integruotai, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį;
• žvejyba vykdoma tausiai, atsižvelgiant į netikslinėms ir susijusioms arba priklausomoms rūšims daromą poveikį ir į bendrą įpareigojimą apsaugoti jūrų aplinką;
• užkertamas kelias išteklių pereikvojimui ir pertekliniams žvejybos pajėgumams arba tai pašalinama;
• renkami ir perduodami išsamūs duomenys apie žvejybą, įskaitant su jūrų ekosistemoms daromu poveikiu susijusią informaciją;
• sprendimai grindžiami geriausia turima moksline ir technine informacija bei visų susijusių pagalbinių institucijų rekomendacijomis;
• konvencijos šalys skatinamos bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus, siekiant užtikrinti, kad Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės būtų suderinamos su išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, kurios taikomos tiems patiems žuvininkystės ištekliams nacionalinės jurisdikcijos rajonuose;
• saugomos jūrų ekosistemos, visų pirma tos ekosistemos, kurios po pažeidimų atsikuria lėčiau;
• pripažįstami besivystančių valstybių, teritorijų bei valdomų teritorijų ir besivystančių valstybių pakrančių bendruomenių interesai;
• užtikrinama, kad būtų taikomos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, o už pažeidimus skiriamos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad nuo jų atgrasytų ir užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos;
• mažinama tarša ir atliekų kiekis iš žvejybos laivų, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, pamestais ar paliktais žvejybos įrankiais sužvejojamų žuvų kiekis ir poveikis kitoms rūšims ir jūrų ekosistemoms.

Taikydamos atsargumo metodą, šalys:

• veikia atsargiau, jei informacija abejotina, nepatikima arba nepakankama;
• tinkamos mokslinės informacijos trūkumo nelaiko priežastimi netaikyti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių;
• atsižvelgia į geriausią tarptautinę patirtį.

Ekosisteminis metodas yra metodas, taikomas vadovaujantis integruotu požiūriu, kai sprendimai priimami siekiant apsaugoti didesnes jūrų ekosistemas ir užtikrinti ilgalaikį išteklių išsaugojimą bei tausų naudojimą.

Organizacija

Konvencija įsteigiama Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija (SPRFMO). SPRFMO sudaro toliau nurodytos institucijos ir bet kuri pagalbinė įstaiga, kurią Komisija gali įsteigti pagal konvenciją:

• Komisija;
• Mokslo komitetas;
• Konvencijos taikymo ir technikos komitetas;
• Rytų subregioninis valdymo komitetas;
• Vakarų subregioninis valdymo komitetas;
• Finansų ir administravimo komitetas;
• sekretoriatas.

Kiekviena susitariančioji šalis yra Komisijos narė ir į ją bei komitetus skiria po vieną atstovą. Tokį atstovą gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai. Kiekviena Komisijos narė, įskaitant ES, turi:

• įgyvendinti konvenciją ir visas Komisijos priimtas priemones bei užtikrinti jų veiksmingumą;
• bendradarbiauti siekdama šios konvencijos tikslo;
• imtis visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtai žvejybai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų;
• rinkti ir pranešti su žuvininkystės ištekliais ir jūrų ekosistemomis susijusius mokslinius, techninius ir statistinius duomenis bei jais keistis;
• užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai:
  • laikytųsi konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių,
  • nevykdytų neteisėtos žvejybos konvencijos rajono vandenyse,
  • naudotų įrangą, kuri atitinka laivų stebėjimo sistemos standartus,
  • konvencijos rajone sužvejotus žuvininkystės išteklius iškrautų ir perkrautų laikydamiesi standartų ir tvarkos;
• tvarkyti žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava ir turinčių leidimą žvejoti žuvininkystės išteklius, registrą;
• nedelsdama ištirti įtariamus pažeidimus, pranešti apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi jiems pašalinti, ir užtikrinti tinkamas sankcijas.

Išteklių išsaugojimas ir valdymas

Komisija turi nustatyti:

• bet kurio žvejybos ištekliaus žvejybos pobūdį ir mastą, įskaitant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba bendras leidžiamos žvejybos pastangas;
• vietas, kuriose žvejyba leidžiama;
• laikotarpius, kuriais žvejyba leidžiama;
• sužvejotų žuvų kiekio, kuris gali būti laikomas, apribojimus;
• leidžiamų žvejybos įrankių tipus, žvejybos technologijas arba žvejybos pobūdį.

Komisija gali taikyti neatidėliotinas priemones, jei dėl žvejybos kyla didelė grėsmė žuvininkystės išteklių arba jūrų ekosistemos tvarumui arba jei dėl gamtos reiškinių arba žmonių sukeltos nelaimės padarytas arba gali būti padarytas didelis neigiamas poveikis žuvininkystės ištekliams.

Anksčiau nežvejotų išteklių žvejyba arba žvalgomoji žvejyba leidžiama tik tuo atveju, jeigu Komisija yra priėmusi išankstines prevencines išsaugojimo ir valdymo priemones.

Komisija turi parengti tinkamą bendradarbiavimo tvarką, kuria vadovaujantis vykdoma žvejybos stebėsena, kontrolė ir priežiūra, kad būtų užtikrinta atitiktis šiai konvencijai.

Komisija taip pat turi parengti stebėtojų programą, skirtą patikrintiems su sužvejotų žuvų kiekiu ir žvejybos pastangomis susijusiems duomenims, kitiems moksliniams duomenims ir papildomai su vykdoma žvejybos veikla ir jos poveikiu jūrų aplinkai susijusiai informacijai rinkti.

Konvencijos šalys

Šiuo metu SPRFMO narės yra Australija, Čilė, Kinija, Kuko salos, Kuba, Ekvadoras, ES, Danija (dėl Farerų), Naujoji Zelandija, Peru, Rusija, Pietų Korėja, Taivanas (Kinijos Taipėjus), Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vanuatu.

Priedai

Konvencijos priedais apibrėžiami šie aspektai:

• pietų Ramiojo vandenyno dalys, už kurias atsakingi rytų ir vakarų subregioniniai valdymo komitetai;
• papildomos taisyklės dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio arba bendrų leidžiamų žvejybos pastangų nustatymo konkrečiomis aplinkybėmis;
• Peržiūros komiteto, nagrinėjančio bet kokius narių prieštaravimus Komisijos sprendimams, sudėtis ir užduotys;
• aplinkybės, kuriomis žvejybos subjektai gali pareikšti įsipareigojimą laikytis konvencijos sąlygų.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Dėl konvencijos teksto susitarta 2009 m. lapkričio mėn., o pačią konvenciją buvo galima pasirašyti nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. ES pasirašė konvencijos tekstą 2010 m. liepos 26 d., o patvirtino 2011 m. spalio 3 d.

Konvencija įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 24 d.. Prie jos tebegalima prisijungti.

KONTEKSTAS

Taip pat žr.:

• Apie SPRFMO (Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Konvencija dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo (OL L 67, 2012 3 6, p. 3–28)

2010 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 2011/189/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 81, 2011 3 29, p. 1–2)

2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimas 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1–2)

Konvencija dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo – Europos Sąjungos deponuotas patvirtinimo dokumentas (OL L 255, 2012 9 21, p. 2)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone (OL L 179, 2018 7 16, p. 30–75)

paskutinis atnaujinimas 08.11.2021