Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių valdymo planas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu pirmą kartą nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių* išsaugojimo ir tausaus naudojimo planas, atitinkantis bendrą žvejybos politiką (BŽP). Pagrindiniai plano tikslai:

padėti pasiekti BŽP tikslus, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą ir įgyvendinant ekosisteminį žvejybos valdymo metodą;
užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY)*;
padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, taip pat ilgainiui įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį*.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Reglamentas taikomas tiksliniams demersiniams ištekliams (t. y. europinėms jūrų lydekoms, europiniams barzdočiams, ilganosėms rausvosioms krevetėms, ilgaūsėms raudonosioms krevetėms, didžiosioms raudonosioms krevetėms ir norveginiams omarams), ištekliams, kurie sužvejojami kaip priegauda*, ir kitiems demersiniams ištekliams, apie kuriuos neturima pakankamai duomenų. Jis taip pat taikomas tų išteklių verslinei (ir iš dalies mėgėjų) žvejybai vakarų Viduržemio jūros vandenyse (t. y. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 parajoniuose).

Kiekybiniai tikslai

Tikslinis atitinkamų išteklių mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis F_MSY* intervalus, turi būti pasiektas iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d., ir po to išlaikomas šiose intervalų ribose. Šie kiekybiniai tikslai nustatomi remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kurias pateikia visų pirma Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) ar panaši pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga.

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai yra gairės, naudojamos norint palyginti išteklių būklę su norima būkle. Jie padeda nustatyti žvejybos sėkmę:

jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės* dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško, išreikšto ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (B_PA), turi būti imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY;
jei kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia atskaitos taško, išreikšto ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (B_LIM), turi būti imamasi papildomų taisomųjų priemonių, įskaitant tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų sumažinimą, atsižvelgiant į situacijos pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

Žvejybos pastangų sistema

Reglamentu nustatoma ES žvejybos pastangų sistema, taikoma visiems vakarų Viduržemio jūroje tralais demersinius išteklius žvejojantiems laivams. Kiekvienais metais Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas (žvejybos dienų skaičių) kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir ES šaliai. Plane numatyta pastangas sumažinti 10 % iki 2020 m. ir iki 30 % – antraisiais–penktaisiais plano įgyvendinimo metais. Taryba gali nustatyti ribas ir mėgėjų žvejybai. Duomenimis apie žvejybos pastangas bus dalijamasi su Europos Komisija.

Žvejybos draudimo rajonai

Kiekvienais metais tris mėnesius, remiantis turimomis rekomendacijomis, draudžiama naudoti tralus šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų. Tuos tris metų mėnesius, kuriais draudžiama žvejoti, nustato kiekviena ES šalis ir draudimas taikomas pačiu tinkamiausiu laikotarpiu.
ES šalys gali, remdamosi ekspertų rekomendacijomis, nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus su sąlyga, kad bent 20 % sumažinamas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis kiekviename geografiniame parajonyje.
Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 17 d. reikia nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių.

Įpareigojimas iškrauti laimikį

Reglamente pateikiama išsami informacija apie ilgalaikį įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą. Visų pirma, pateikiamos regionizavimo nuostatos siekiant išplėsti ir (arba) iš dalies pakeisti išimtis toms rūšims, kurių išgyvenamumas yra aukštas, ir de minimis išimtis*.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Reglamentu numatoma Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) parama tralerių, kuriems taikomas planas, laikino žvejybos veiklos nutraukimo ar žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonėms.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2019 m. liepos 16 d. Žvejybos pastangų sistema taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. Kiekybiniai tikslai ir išteklių, kurių dydis nesiekia atsargumo principu grindžiamo atskaitos taško (B_PA), išsaugojimo priemonė taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Taip pat žr.:

Viduržemio jūra (Europos Komisija);
Daugiamečiai planai (Europos Komisija);
Žvejybos pastangos (Europos Komisija);
Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (Europos Komisija);

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK);

Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Demersiniai ištekliai: žuvų rūšys, kurios gyvena ant vandens dugno ar arti jo.

Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY): didžiausio žuvų skaičiaus, kurį populiacija gali užtikrinti konkrečiais metais, įvertinimas.

Įpareigojimas iškrauti laimikį: visas laive esančių reguliuojamų komercinių rūšių laimikis turi būti iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotą.

Priegauda: atsitiktinai sužvejotos nereikalingos žuvys ir jūros gyvūnai.

F_MSY: biologinis žuvininkystės valdymo atskaitos taškas. Būtent žvejybos sukeliamas spaudimas ilgainiui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Ištekliaus neršiančių žuvų biomasė: bendras visų lytiškai subrendusių žuvų svoris.

De minimis išimtis: išimtis, leidžianti išmesti nedidelę viso tam tikrų rūšių žuvų laimikio procentinę dalį, nes sunku visiškai išvengti nepageidaujamo laimikio.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1–17)

Vėlesni Reglamento (ES) 2019/1022 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22–61)

Žr. konsoliduotą versiją.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105–201)

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1–66)

Ministrų konferencija Viduržemio jūros žuvininkystės tvarumo tema, 2017 m. kovo 30 d. (Maltos deklaracija „MedFish4Ever“)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11–85). Tekstas iš naujo paskelbtas klaidų ištaisyme (OL L 36, 2007 2 8, p. 6–30)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 18.09.2019