Taisyklės dėl pardavėjų ir vartotojų sudarytų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Direktyva (ES) 2019/771 siekiama užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos veikimą, kartu suteikiant vartotojams aukšto lygio apsaugą. Tai daroma nustatant bendrąsias taisykles dėl tarp pardavėjų ir vartotojų sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių.

Jos apima:

Direktyva (ES) 2019/771 iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2024/1799, kuria nustatomos prekių taisymo skatinimo bendrosios taisyklės. Ja siekiama, kad vartotojams būtų paprasčiau kreiptis dėl remonto, o ne keitimo, ir kad remonto paslaugos būtų prieinamesnės, skaidresnės ir patrauklesnės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis teisės aktas taikomas pirkimo–pardavimo sutartims1, kurias vartotojas ir pardavėjas sudaro dėl prekių2 tiekimo.

Direktyva netaikoma:

Pardavėjai privalo užtikrinti, kad vartotojams pateiktos prekės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį:

Pardavėjas yra atsakingas už bet kokią neatitiktį, paaiškėjusią per dvejus metus nuo pristatymo. Pirmaisiais metais vartotojas neprivalo įrodyti, kad trūkumas egzistavo pristatymo metu.

Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju:

Jei prekės turi trūkumų (neatitikties atveju), vartotojai turi teisę pasinaudoti šiomis teisių gynimo priemonėmis:

Pardavėjas gali pasiūlyti alternatyvią teisių gynimo priemonę, jei toks pasirinkimas neįmanomas arba pardavėjui kyla neproporcingų išlaidų. Tai gali būti:

Komercinės garantijos:

ES valstybės narės gali:

Valstybės narės:

Panaikinimas

Direktyva (ES) 2019/771 nuo panaikinama ir pakeičiama Direktyva 1999/44/EB.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

Direktyva (ES) 2019/771 turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip Direktyvos nuostatos taikomos nuo .

Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2024/1799 į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki ir bus taikoma nuo tos dienos.

KONTEKSTAS

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

  1. Pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią pardavėjas vartotojui perleidžia prekių nuosavybės teises, o vartotojas už jas sumoka.
  2. Prekės – bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, įskaitant vandenį, dujas ir elektros energiją, jeigu jie paruošti pardavimui ribotu tūriu arba nustatytu kiekiu, bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, į kuriuos įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kurie yra su jais tarpusavyje susieti taip, kad be to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijų (skaitmeninių elementų turinčios prekės).
  3. Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.
  4. Skaitmeninė paslauga – paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų, arba paslauga, leidžianti skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba kitaip su tais duomenimis sąveikauti.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, , p. 28–50).

paskutinis atnaujinimas