Pabėgėliai ir asmenys be pilietybės: bendrieji statuso suteikimo reikalavimai

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2011/95/ES dėl pabėgėlių ir asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bendrųjų reikalavimų

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva siekiama:

• nustatyti bendruosius reikalavimus dėl ES nepriklausančių šalių piliečių ar asmenų be pilietybės, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos ES, priskyrimo pabėgėliams arba papildomos apsaugos* gavėjams;
• užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų naudotis būtiniausiomis lengvatomis ir teisėmis visose ES šalyse.

Tokiu būdu siekiama apriboti atitinkamų asmenų judėjimą tarp ES šalių, kai tokį judėjimą lemia teisės aktų skirtumai.

Šia direktyva peržiūrima ir pakeičiama Direktyva 2004/83/EB, siekiant užtikrinti suderinamumą su praktika*, kurią taiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos žmogaus teisių teismas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Paskirtis ir sąvokos

• Nustatyti bendrieji reikalavimai yra skirti apibrėžti, kas gali būti priskiriamas prie pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ir koks yra suteikiamos tarptautinės apsaugos pobūdis. Tačiau ES šalys gali nustatyti arba palikti galioti palankesnes nuostatas, taikomas asmenims, kuriems reikia apsaugos.
• Direktyvoje apibrėžiami „pabėgėliai“ ir „papildomą apsaugą galintys gauti asmenys“, kaip ir jų „šeimos nariai“, t. y. tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už tarptautinės apsaugos gavėją, jei tas gavėjas yra jaunesnis nei 18 metų (nepilnametis) ir nesusituokęs.

Prašymų vertinimas

• ES šalys turi bendrą pareigą aktyviai bendradarbiauti su prašytoju, kai vertinama atitinkama su prašymu susijusi informacija.
• Pateikiamas nebaigtinis sąrašas, kuriame išvardijami aspektai, įskaitant faktus, pareiškimus ir aplinkybes (pavyzdžiui, jeigu asmuo buvo persekiojamas), į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti individualų, objektyvų ir nešališką vertinimą.
• Kai prieglobsčio prašytojas realiai stengiasi pateikti bei pagrįsti savo prašymą ir nustatyta, kad jis bendrai yra patikimas, jam turėtų būti suteikta galimybė paaiškinti abejotinas aplinkybes, net jeigu prašyme trūksta dokumentų ar kitų įrodymų.
• Gali būti laikoma, kad prašytojui nereikia tarptautinės apsaugos, jeigu jam gali būti taikoma vidaus apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos toje kilmės šalies teritorijos dalyje, į kurią jis gali saugiai ir teisėtai keliauti ir kurioje, kaip pagrįstai manoma, jis galėtų įsikurti.
• Direktyvoje paaiškinama, kad:
  • apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik valstybė arba valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas;
  • šie subjektai turi galėti arba norėti suteikti veiksmingą ir ilgalaikę apsaugą;
  • prašytojui turi būti sudaryta galimybė gauti tokią apsaugą.
• ES šalys turi užtikrinti, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

Priskyrimas prie pabėgėlių

• Ženevos konvencijoje apibrėžtas „persekiojimo veiksmas“ yra paaiškinamas, atsižvelgiant į pabėgėlių statusą ir įvairias jo formas.
• Turi būti persekiojimo priežastis, kurią vertinant reikia atsižvelgti į direktyvoje nurodytus aspektus, kaip antai rasę, religiją, tautybę, priklausymą tam tikrai socialinei grupei ar politinę nuomonę.
• Jeigu apsauga nuo persekiojimo nesuteikiama dėl vienos iš nurodytų priežasčių, galima kreiptis dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

Priskyrimas prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų

„Rimta žala“, kurią atitinkamas ES nepriklausomos šalies pilietis, grąžintas į savo kilmės šalį, arba asmuo be pilietybės, grąžintas į savo ankstesnę gyvenamąją vietą, galėtų patirti, apima:

• mirties bausmę ar egzekuciją;
• kankinimą, nežmonišką ar žeminamą elgesį arba baudimą;
• rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kuri kyla dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos nesuteikimas arba praradimas

Direktyvoje išvardijamos:

• aplinkybės, kuriomis pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nustojama taikyti (pavyzdžiui, kai prašytojui suteikiama nauja pilietybė) arba nėra taikoma (pavyzdžiui, jeigu prašytojas įvykdė karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmogiškumui);
• priežastys, dėl kurių gali būti panaikintos tokios teisės, nutrauktas jų galiojimas ar atsisakyta pratęsti jų galiojimą, įskaitant atvejus, kai yra rimtų priežasčių laikyti prašytoją keliančiu pavojų ES šalies, kurioje jis yra, saugumui.

Tarptautinės apsaugos pobūdis

Papildomos apsaugos gavėjo statuso pobūdis yra priartinamas pabėgėlio statusui, iš esmės panaikinant galimybę ES šalims tam tikras teises suteikti tik pabėgėliams.

Priimančiosios ES šalies suteikiama tarptautinė apsauga apima toliau nurodytas teises.

• Apsauga nuo grąžinimo*.
• Teisė pabėgėliams ir papildomos apsaugos gavėjams gauti informaciją apie su jų statusu susijusias teises ir pareigas ta kalba, kurią jie supranta arba pagrįstai galima manyti, kad supranta.
• Šeimos vientisumo išsaugojimas.
• Jeigu nėra privalomų nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių, teisė gauti:
  • leidimą gyventi šalyje, galiojantį ne trumpiau kaip trejus metus pabėgėlių atveju ir ne trumpiau kaip vienerius metus (dvejus metus, jeigu yra pratęsiamas) papildomos apsaugos atveju;
  • kelionės dokumentus, kurie leidžia keliauti už nacionalinės teritorijos ribų. Papildomos apsaugos gavėjams jie išduodami tik tuo atveju, jei asmenys negali gauti nacionalinio paso.
• Galimybė įsidarbinti ir galimybė pasinaudoti su įsidarbinimu susijusiomis švietimo ir profesinio mokymosi galimybėmis, užtikrinant vienodas įdarbinimo sąlygas.
• Galimybė mokytis nepilnamečiams tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir jų piliečiams, o suaugusiesiems tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir teisėtai toje šalyje gyvenantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams.
• Galimybė naudotis vienoda užsienio diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo tvarka.
• Galimybė gauti tokią pačią socialinę paramą, kaip ir piliečiai (papildomos apsaugos gavėjams gali būti teikiamos tik pagrindinės lengvatos).
• Teisė, kad nelydimiems nepilnamečiams atstovautų teisinis globėjas, arba, jei reikia, už nepilnamečių gerovę atsakinga organizacija arba bet kokiu kitu būdu būtų tinkamai atstovaujama, kaip numatyta nacionalinėje teisinėje sistemoje.
• Apgyvendinimo galimybė lygiavertėmis sąlygomis, kaip ir teisėtai toje šalyje gyvenantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams.
• Teisė laisvai judėti šalies teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis ir taikant tokius pačius apribojimus, kaip ir kitiems teisėtai toje šalyje gyvenantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams.
• Galimybė pasinaudoti integracijos priemonėmis.
• Prireikus, pagalba repatrijuojant.

Šios direktyvos netaikančios šalys

Airija ir Jungtinė Karalystė (1), pasinaudodamos Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 21 suteikta teise, nusprendė netaikyti šios direktyvos. Atitinkamai joms toliau taikoma Direktyva 2004/83/EB.

Danijai netaikoma nei ši, nei ankstesnį direktyva, dėl jos pozicijos, pateiktos Lisabonos sutarties Protokole Nr. 22.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva 2011/95/ES peržiūrėta ir pakeista Direktyva 2004/83/EB. Dauguma Direktyvos 2011/95/ES straipsnių, susijusių su klausimais, kuriems netaikoma Direktyva 2004/83/EB, taikomi nuo 2013 m. gruodžio 22 d. Naujos Direktyvoje 2011/95/EB išdėstytos nuostatos turėjo būti perkeltos į ES šalių teisę ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 21 d.

KONTEKSTAS

Vadinamoji „Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva“ yra vienas pagrindinių bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) dokumentų. Prie jų taip pat priskiriami Prieglobsčio procedūrų direktyva, Priėmimo sąlygų direktyva, Dublino reglamentas ir EURODAC reglamentas. Svarbų vaidmenį vaidina ir finansinio solidarumo stiprinimas reglamentu, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas. 2016 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriuo pradėtas BEPS reformos procesas.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9–26)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas (COM(2016) 197 final, 2016 4 6)

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168–194)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60-95)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96–116)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31–59)

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 604/2013 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1–30)

paskutinis atnaujinimas 29.01.2018

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).