Su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Įmonėse renkami duomenys

ES valstybės narės turi rinkti šiuos duomenis:

• įmonių mokymo politika ir mokymo strategijos plėtojant darbo jėgos gebėjimus;
• tęstinio profesinio mokymo įmonėse valdymas, organizavimas ir formos;
• socialinių partnerių vaidmuo užtikrinant tęstinio profesinio mokymo darbo vietoje visus aspektus;
• galimybė dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme, jo aprėptis ir turinys, pirmiausia atsižvelgiant į ekonominę veiklą ir įmonės dydį;
• konkrečios įmonių tęstinio profesinio mokymo priemonės, siekiant pagerinti jų darbo jėgos informacinių ir ryšių technologijų įgūdžius;
• mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme ir įgyti naujų įgūdžių bei mažųjų ir vidutinių įmonių konkretūs mokymo poreikiai;
• viešųjų priemonių įtaka tęstiniam profesiniam mokymui įmonėse;
• visų darbuotojų lygios galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme įmonėse (visų pirma lyčių lygybės ir tam tikrų amžiaus kategorijų požiūriu);
• konkrečios tęstinio profesinio mokymo priemonės, skirtos palankių sąlygų darbo rinkoje neturintiems žmonėms, pvz., vyresniems žmonėms arba mažumų atstovams;
• tęstinio profesinio mokymo priemonės, susijusios su įvairiomis darbo sutarčių rūšimis;
• tęstinio profesinio mokymo išlaidos: finansavimo lygmenys ir ištekliai, paskatos dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme ir
• įmonėse taikomos tęstinio profesinio mokymo vertinimo ir stebėjimo procedūros.

ES valstybės narės turėtų rinkti šiuos duomenis apie pirminį profesinį mokymą darbo vietoje:

• apie pirminio profesinio mokymo dalyvius ir
• apie visas išlaidas, susijusias su tokiu mokymu.

Taikymo sritis

Profesinio mokymo įmonėse statistika aprėpia ES NACE klasifikacijos² B–O ir S–T skirsniuose apibrėžtas ekonominės veiklos rūšis.

Statistiniai vienetai

Paprastai duomenys renkami tik iš įmonių, kuriose dirba 10 ar daugiau žmonių.

Duomenų šaltiniai

Valstybės narės gali rinkti duomenis atlikdamos tyrimus įmonėse arba kartu su tyrimais įmonėse naudodamos kitus šaltinius, taikydamos naštos respondentams mažinimo ir administravimo supaprastinimo principus.

Valstybės narės nustato būdus, kaip įmonės per nustatytus terminus teikia tyrimo atsakymus. Galima naudotis kitais šaltiniais, jeigu šie šaltiniai yra tinkami svarbos ir savalaikiškumo požiūriu.

Tyrimo ypatumai ir modelis

Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, kuriuos jos pateikia, tiksliai atspindėtų statistinių vienetų gyventojų struktūrą. Tyrimas atliekamas tokiu būdu, kad rezultatus būtų galima suskirstyti ES lygiu bent į tokias kategorijas:

• ekonominės veiklos rūšys
• įmonių dydis.

Europos Komisija (Eurostatas) nustato imties reikalavimus, šiuos reikalavimus atitinkančius imties dydžius ir išsamias NACE ir dydžių kategorijų, į kurias galima suskirstyti rezultatus, specifikacijas. Be to, Komisija nustato, kokie konkretūs duomenys turi būti renkami apie įmones, kurios vykdo mokymą³ ir įmones, kurios nevykdo mokymo⁴ bei apie įvairias profesinio mokymo formas.

Kokybės kontrolė

Valstybės narės yra atsakingos už jų Eurostatui pateikiamų duomenų kokybės užtikrinimą. Per 21 mėnesį nuo kiekvieno ataskaitinio vienų metų laikotarpio pabaigos jos turi pateikti Eurostatui kokybės ataskaitą, kurioje pateikiama visa prašoma informacija ir duomenys. Ataskaitoje turėtų būti nurodomi galimi metodinių reikalavimų pažeidimai. Eurostatas šių ataskaitų pagrindu įvertina pateiktų duomenų kokybę, kad būtų užtikrintas jų palyginamumas.

Periodiškumas

Valstybės narės turi rinkti duomenis kas penkeri metai.

Duomenų perdavimas

Valstybės narės pateikia Eurostatui individualius duomenis apie įmones, laikydamosi galiojančių ES nuostatų dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr 223/2009 (žr. santrauką). Jos turi užtikrinti, kad pateikti duomenys neleistų tiesiogiai identifikuoti statistinių vienetų. Duomenys pateikiami elektroniniu būdu, laikantis specifikacijų, dėl kurių susitarė Europos statistikos sistemos komitetas – komitetas, kuris padeda Eurostatui ir konsultuoja jį ir kurį sudaro valstybių narių atstovai bei kuriam pirmininkauja Komisija.

Valstybės narės pateikia išsamius ir teisingus duomenis ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo kiekvienų ataskaitinių metų pabaigos.