Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencija dėl priešpėstinių minų uždraudimo

• Daugiau nei 80 proc. Jungtinių Tautų valstybių narių yra šios konvencijos šalys, t. y. ją ratifikavo. Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra šios konvencijos šalys.
• Visos ES valstybės narės yra konvencijos šalys.
• Konvencijos šalys sutinka:
  • nenaudoti priešpėstinių (PP) minų¹;
  • nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti PP minų;
  • jokiais būdais niekam nepadėti, nieko neskatinti ir neraginti užsiimti bet kokio pobūdžio veikla, kurią ši konvencija draudžia.
• Konvencijos šalys privalo sunaikinti visas PP minų atsargas per ketverius metus ir išminuoti jų jurisdikcijai priklausančias ar jų kontroliuojamas užminuotas teritorijas per dešimt metų.

ES bendruosiuose veiksmuose nustatomi du tikslai:

• skatinti prie konvencijos prisijungti tas šalis, kurios to dar nepadarė (vadinamąjį „visuotinį taikymą“);
• remti visišką konvencijos įgyvendinimą valstybėse, kurios yra konvencijos šalys.

Šiems tikslams pasiekti bendruosiuose veiksmuose numatomi dviejų tipų veiksmai:

• organizuoti regioninius ar subregioninius seminarus, kuriais siekiama skatinti šalis prisijungti prie konvencijos;
• teikti technines konsultacijas ir rengti pagalbos vizitus į valstybes, siekiant padėti visapusiškai įgyvendinti konvenciją.

Veiksmų planai ir ES dalyvavimas

Konvencija dėl priešpėstinių minų uždraudimo yra teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamosi valstybės narės įgyvendina veiksmus, siekdamos tarptautiniu mastu užkirsti kelią dėl priešpėstinių minų naudojimo patiriamoms kančioms ir aukoms. Įgyvendinimui palengvinti periodiškai vykdomi veiksmų planai. ES priėmė sprendimus dėl konvencijos įgyvendinimo ir remia šiuos veiksmus:

• Sprendimu 2012/700/BUSP remiamas 2010–2014 m. Kartachenos veiksmų plano įgyvendinimas;
• Sprendimu (BUSP) 2017/1428 remiamas 2014–2019 m. Maputu veiksmų plano įgyvendinimas.

Oslo veiksmų planas

Oslo veiksmų planu nustatomi veiksmai, kurių 2020–2024 m. laikotarpiu imsis konvencijos šalys.

Plane apibrėžiami veiksmai šiose srityse:

• geriausia patirtis įgyvendinant konvenciją;
• visuotinis taikymas;
• priešpėstinių minų atsargų naikinimas ir išlaikymas;
• minų paieška ir užminuotų teritorijų išminavimas;
• švietimas apie minų keliamą riziką ir jos mažinimas;
• pagalba aukoms;
• tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba;
• priemonės atitikčiai užtikrinti.

Sprendimu (BUSP) 2021/257 nustatomi keli tikslai siekiant įgyvendinti planą. Tai yra:

• skatinti visuotinį taikymą;
• remti konvencijos šalių pastangas įgyvendinti Oslo veiksmų plano pagalbos aukoms aspektus;
• remti pastangas įgyvendinti aspektus, susijusius su paieška ir išminavimu, švietimu apie minų keliamą riziką ir tos rizikos mažinimu;
• skatinti valstybes, kurios yra išlaikiusios priešpėstines minas leidžiamais tikslais, didinti ataskaitų teikimo pajėgumus;
• rodyti nuolatinį ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti konvenciją.

Sprendimu taip pat nustatomi keli šiuos tikslus padėsiantys pasiekti projektai, kuriems skirtas 2,6 mln. eurų biudžetas.