Briuselio sutartis (Sujungimo sutartis)
DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartis
KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?
Briuselio sutartis, kuria įsteigiamos Europos Bendrijų jungtinė Taryba ir jungtinė Komisija (vadinamoji Sujungimo sutartis), buvo pasirašyta su aiškiu tikslu sujungti tris tuomet egzistavusias Europos Bendrijas (EB) – Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), Europos ekonominę bendriją (EEB) ir Europos atominės energijos bendriją (EAEB arba geriau žinomą kaip Euratomas).
Nors visos trys bendrijos išliko teisiškai nepriklausomos, Sujungimo sutartimi racionalizuotos jų institucijos, sujungiant tuomet dar nepriklausomas vykdomąsias institucijas į penkias bendras Europos institucijas, ir iš dalies pakeistos visų trijų bendrijų sutartys.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Jungtinė Taryba ir jungtinė Komisija
- Vykdomosios institucijos buvo sujungtos taip:
- Europos Bendrijų taryba, šiandieninė Europos Sąjungos Taryba, kaip jungtinė institucija pakeitė EAPB specialiąją ministrų tarybą, EEB tarybą ir Euratomo tarybą;
- Europos Bendrijų komisija, šiandieninė Europos Komisija, kaip jungtinė institucija pakeitė EAPB vyriausiąją valdybą, EEB komisiją ir Euratomo komisiją.
- Tačiau naujosios jungtinės vykdomosios institucijos ir toliau turėjo veikti pagal sutartis, kuriomis reglamentuojama kiekviena iš trijų bendrijų, taip pat pagal šios sutarties naujus straipsnius.
- Taisyklės, kuriomis reglamentuojama jų sudėtis ir veikla, buvo išdėstytos viename dokumente, o atitinkami EB sutarčių tekstai – panaikinti.
- Visose trijose sutartyse buvo skirtumų dėl Tarybos, todėl:
- pirmininkavimo trukmė buvo suderinta su ilgesne trukme, numatyta EEB ir Euratomo sutartyse;
- sprendimų priėmimo taisyklės buvo suderintos tik tiek, kiek reikalaujama dėl dokumentų, priimtų remiantis trimis sutartimis (t. y. dėl bendrų institucijų, biudžeto ir administravimo);
- paprastos balsų daugumos, kvalifikuotos balsų daugumos ir vienbalsiškumo sąvokos buvo suderintos pagal EEB ir Euratomo sutartis;
- COREPER įteisintas kaip Tarybos parengiamasis organas ir jam pradėta taikyti EAPB sutartis.
- Visose trijose sutartyse buvo skirtumų dėl Komisijos, todėl:
- nustatyta, kad ją sudaro devyni nariai;
- taisyklės dėl narių paskyrimo bei jų statuso ir apskritai Komisijos veikimo suderintos su EEB sutarties nuostatomis;
- suderinta data, kurią Komisija privalo paskelbti savo bendrąją ataskaitą apie Europos Bendrijų veiklą, taip pat data, kurią Parlamentinė asamblėja turėtų susitikti, kad galėtų išnagrinėti šią ataskaitą;
- taisyklės, pagal kurias Komisija yra politiškai atskaitinga Parlamentinei asamblėjai, suderintos su EEB ir Euratomo sutarčių nuostatomis, numatant galimybę bet kuriuo metu (ir ne tik išnagrinėjus metinę bendrąją ataskaitą) įvertinti Komisijos valdymą.
Bendras EB administracinis biudžetas
- Biudžetas apima visų ES institucijų, įskaitant Parlamentinę asamblėją ir Teisingumo Teismą, išlaidas.
- Tačiau atskiri biudžetai numatyti intervencijos išlaidoms pagal EAPB sutartį ir išlaidoms moksliniams tyrimams ir plėtrai pagal Euratomo sutartį.
Bendras EB administravimas
- Visi EB institucijų pareigūnai ir kiti darbuotojai priklauso vienai administracijai.
- Jiems taikomos vienodos taisyklės, kuriomis reglamentuojama jų veikla, teisės bei pareigos ir kurios kyla iš vieno statuso.
- Suvienodintos taisyklės dėl EB atsakomybės už žalą, kuri kilo dėl asmeninės pareigūno arba darbuotojo kaltės.
- EB institucijoms ir jų pareigūnams bei kitiems darbuotojams suteiktos privilegijos ir imunitetai taip pat vieningai išdėstyti viename sutarties protokole.
EB institucijų buveinės
- Siekiant atsakyti į Liuksemburgo pateiktus teisinius prieštaravimus, EB šalių vyriausybėms buvo suteikta teisė bendru sutarimu nuspręsti dėl EB vykdomųjų institucijų buveinių įsteigimo Briuselyje. Sprendimas buvo priimtas sutarties pasirašymo dieną, o Briuselis buvo paskirtas laikina buveine.
NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?
Sutartis buvo pasirašyta 1965 m. balandžio 8 d., o taikoma nuo 1967 m. liepos 1 d.
KONTEKSTAS
Prieš Sujungimo sutartį trys Europos Bendrijos jau turėjo kai kurias bendras institucijas pagal 1957 m. konvenciją dėl tam tikrų Europos Bendrijoms bendrų institucijų: Parlamentinę asamblėją (vėliau tapusią Europos Parlamentu), Teisingumo Teismą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.
Sujungimo sutartis buvo svarbus žingsnis šiuolaikinės ES link. Sutartis buvo panaikinta 1997 m. spalio 2 d. pasirašyta ir 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojusia Amsterdamo sutartimi, išskyrus 1965 m. balandžio 8 d. protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.
Daugiau informacijos žr.:
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartis (OL 152, 1967 7 13, p. 2–17 (DE, FR, IT, NL))
Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 202, 2016 6 7, p. 266–272)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis
Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis
Vėlesni sutarties daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
Europos atominės energijos bendrijos sutartis
Konvencija dėl tam tikrų Europos Bendrijoms bendrų institucijų
Amsterdamo sutartis, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis, Europos Bendrijų steigimo sutartys ir tam tikri su jomis susiję aktai (OL C 340, 1997 11 10, p. 1–144)
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 21.03.2018