Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

ĮŽANGA

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), priimta Lisabonos sutartimi, kilo iš Europos bendrijos steigimo sutarties (EB steigimo sutarties), kuri buvo pagrįsta Mastrichto sutartimi. Pati EB steigimo sutartis buvo grindžiama 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartimi. Europos Sąjungos sukūrimas Mastrichto sutartimi (1992 m. vasario 7 d.) buvo dar vienas žingsnis Europos politinio susivienijimo link.

Europos Sąjunga nepakeitė Europos Bendrijų, bet subūrė jas į tą pačią sistemą, pagrįstą „trijų ramsčių“ struktūra:

• pirmąjį ramstį sudarė Europos Bendrijos (EB, Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) iki 2002 m. ir Euratomas);
• antrąjį ramstį sudarė ES šalių bendradarbiavimas pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką;
• trečiasis ramstis apėmė ES šalių bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Kiekvienoje naujoje sutartyje straipsniai yra pernumeruojami. Lisabonos sutartimi, kuri pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. ir įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., EB steigimo sutartis buvo pervadinta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), kuri sujungė tris ramsčius į reformuotą ES ir buvo dar kartą pernumeruota.

SESV yra viena iš dviejų pagrindinių ES sutarčių kartu su Europos Sąjungos sutartimi. Tai yra išsamus ES teisės pagrindas, kuriuo apibrėžiami ES principai, tikslai ir veiksmų mastas jos politikos srityse. Joje taip pat išdėstomi ES institucijų organizaciniai ir funkciniai duomenys.

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

Kaip jau minėta šios sutarties buvusioje preambulėje, EB steigimo sutarties tikslas buvo padėti „pagrindus dar glaudesnei Europos tautų sąjungai“. Ši formuluotė vis dar egzistuoja dabartinės SESV ir ES sutarties preambulėje. Šios sutartys iš tiesų suteikė Europos integracijai didesnį politinį ir demokratinį aspektą nei pradinis ekonominis bendrosios rinkos sukūrimo tikslas.

PAGRINDINIAI KONSOLIDUOTOS SUTARTIES ASPEKTAI

• Pirmoji dalis. Principai:
  • aprašoma sutarties taikymo sritis ir jos ryšys su ES sutartimi (1 straipsnis);
  • apibrėžiamos ES kompetencijos pagal ES įgaliojimų lygmenį kiekvienoje srityje (2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai);
  • nustatomi bendrieji principai, kuriais reglamentuojami ES veiksmai (7–17 straipsniai).
• Antroji dalis. Nediskriminavimas ir ES pilietybė:
  • draudžiama diskriminacija dėl pilietybės (18 straipsnis);
  • pareiškiama, kad ES „kovos su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“ (19 straipsnis);
  • nustatoma ir apibrėžiama ES pilietybė ir susijusios teisės (20–24 straipsniai).
• Trečioji dalis yra didžiausia (26–197 straipsniai). Joje nustatomas ES politikos sričių ir vidaus veiksmų teisinis pagrindas šiose srityse:
  • vidaus rinka (I antraštinė dalis);
  • laisvas prekių judėjimas (II antraštinė dalis), įskaitant muitų sąjungą;
  • bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika (III antraštinė dalis);
  • laisvas darbuotojų (ir bendrai asmenų), paslaugų ir kapitalo judėjimas (IV antraštinė dalis);
  • laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (V antraštinė dalis), įskaitant policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą;
  • transportas (VI antraštinė dalis);
  • konkurencija, mokesčiai ir teisės aktų derinimas (VII antraštinė dalis);
  • ekonominė ir pinigų politika (VIII antraštinė dalis), įskaitant straipsnius dėl euro;
  • užimtumo politika (IX antraštinė dalis);
  • socialinė politika (X antraštinė dalis), atsižvelgiant į Europos socialinę chartiją (1961 m.) ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją (1989 m.). XI antraštine dalimi įsteigiamas Europos socialinis fondas;
  • švietimo, profesinio mokymo, jaunimo reikalų ir sporto politika (XII antraštinė dalis);
  • kultūra (XIII antraštinė dalis);
  • visuomenės sveikata (XIV antraštinė dalis);
  • vartotojų apsauga (XV antraštinė dalis);
  • transeuropiniai tinklai (XVI antraštinė dalis);
  • pramonės politika (XVII antraštinė dalis);
  • ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – kitaip tariant, plėtros skirtumų mažinimas (XVIII antraštinė dalis);
  • moksliniai tyrimai bei technologijų plėtra ir kosmoso politika (XIX antraštinė dalis);
  • aplinkos politika (XX antraštinė dalis);
  • energetikos politika (XXI antraštinė dalis);
  • turizmas (XXII antraštinė dalis);
  • civilinė sauga (XXIII antraštinė dalis);
  • administracinis bendradarbiavimas (XXIV antraštinė dalis).
• Ketvirtoji dalis. Asociacija su užjūrio šalimis ir teritorijomis (198–204 straipsniai). Joje apibūdinami ypatingi santykiai tarp ES ir kai kurių ES šalių užjūrio teritorijų, kurios, priešingai nei atokiausi regionai, nėra ES dalis.
• Penktoji dalis. ES išorės veiksmai (205–222 straipsniai). Joje apibūdinama:
  • bendra prekybos (išorės prekybos) politika;
  • bendradarbiavimas dėl vystymosi ir humanitarinės pagalbos ES nepriklausančioms šalims;
  • santykiai su ES nepriklausančiomis šalimis (tarptautinės sutartys, sankcijos ir solidarumas tarp ES šalių) ir tarptautinėmis institucijomis;
  • ES delegacijų steigimas;
  • kad išorės veiksmai turi atitikti principus, išdėstytus ES sutarties 1 skyriaus V antraštinėje dalyje dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (205 straipsnis).
• Šeštoji dalis. Institucinės ir finansinės nuostatos. Joje aptariama:
  • ES institucijos (223–227 straipsniai);
  • ES patariamieji organai (300–307 straipsniai);
  • Europos investicijų bankas (308 ir 309 straipsniai);
  • teisėkūros procedūra priimti aktai (reglamentai, direktyvos ir kt.) ir ES procedūros (288–299 straipsniai);
  • ES biudžetas (310–325 straipsniai);
  • ES šalių tvirtesnis bendradarbiavimas (326–334 straipsniai).
• Septintoji dalis. Bendrosios ir baigiamosios nuostatos (335–358 straipsniai). Joje nagrinėjami konkretūs teisiniai aspektai, pavyzdžiui, ES teisnumas, taikymas teritorijos ir laiko atžvilgiu, institucijų būstinė, imunitetas ir poveikis sutartims, pasirašytoms iki 1958 m. arba prisijungimo dienos.

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta 27 ES šalių (Kroatija neprisijungė prie ES iki 2013 m.), SESV įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Pirmosios sutartys (Europos Parlamentas);
• ES istorija (ES Taryba);
• ES sutartys (Europos Komisija);
• Sutarčių apžvalga („EUR-Lex“).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2007 m. gruodžio 13 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (OL C 202, 2016 6 7, p. 47–360)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (neskelbta Oficialiajame leidinyje)

Vėlesni sutarties daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis (OL C 191, 1992 7 29, p. 1–112)

2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonos sutartis (OL C 306, 2007 12 17, p. 1–271)

paskutinis atnaujinimas 15.12.2017