Dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų pažanga
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo
Sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos
Sprendimas 2014/496/BUSP dėl Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos diegimo, veikimo ir naudojimo aspektų, turinčių įtakos ES saugumui
KOKS ŠIO REGLAMENTO IR ŠIŲ SPRENDIMŲ TIKSLAS?
- Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013:
- nustatomos ES dviejų palydovinės navigacijos sistemų – Galileo ir EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) – valdymo ir finansavimo taisyklės. Kiekvienos sistemos infrastruktūrą sudaro palydovai ir antžeminių stočių tinklas;
- siekiama tenkinti šių dviejų programų reikmes, visų pirma valdymo ir saugumo reikmes, užtikrinti patikimą finansų valdymą ir skatinti sistemų naudojimą.
- Sprendimu Nr. 1104/2011/ES nustatoma Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms (PVI) prieigos tvarka.
- Sprendimas 2014/496/BUSP yra susijęs su Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos diegimo, veikimo ir naudojimo aspektais, kurie turi įtakos ES saugumui.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
GALILEO:
- šios programos tikslas yra įdiegti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą (navigacijos, laiko ir vietos duomenų sistemą), specialiai suprojektuotą naudoti civiliniais tikslais, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio vieši ir privatūs subjektai. Naujoji sistema veiks nepriklausomai nuo kitų veikiančių sistemų, kaip antai Jungtinių Valstijų globalios padėties nustatymo sistemos (GPS), Rusijos sistemos „Glonass“ ar Kinijos „BeiDou“ navigacijos palydovinės sistemos (BDS), taip pat kitų galimų sistemų;
- be atvirosios paslaugos (AP) siūlo paslaugą valstybinėms institucijoms (PVI), kuri teikiama tik vyriausybių įgaliotiems vartotojams (jautrioms programoms, kurioms reikalingas aukšto lygio paslaugos tęstinumas), taip pat prisideda prie sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo palaikymo paslaugos;
- bus sąveiki su kitomis pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis. Šis sąveikumas leis gamintojams sukurti galinius įrenginius, apdorojančius daugiau nei vieną sistemą.
Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/413 nustatoma Galileo infrastruktūrą sudarančių įvairių antžeminių komponentų vieta, visų pirma:
- du kontrolės centrai Vokietijoje ir Italijoje;
- į dvi dalis padalytas saugumo stebėsenos centras Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) (1);
- informacijos centras Nyderlanduose.
JK (1) išstojus iš ES, Sprendimas (ES) 2016/413 iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/115, perkeliant saugumo stebėsenos centrą iš JK (1) į Ispaniją.
EGNOS:
- šios programos tikslas yra gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (GNSS) siunčiamų atvirų signalų ir pagal Galileo programą sukurtos atvirosios paslaugos signalų kokybę;
- ją įgyvendinant buvo sukurtos pažangios ir saugos požiūriu itin svarbios taikomosios programos, kaip antai vertikalus ir horizontalus orlaivio nukreipimas tūpimo metu ir laivų vedimas siaurais kanalais.
Finansavimas
2014–2020 m. laikotarpiu ES skiria maždaug 7 mlrd. eurų susijusiai veiklai finansuoti. Bendra atsakomybė už šias programas tenka Europos Komisijai, kuri taip pat valdo joms skirtas lėšas.
Lėšos skiriamos:
- Galileo programos užbaigimo ir įdiegimo etapui, kurį siekiama užbaigti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., (t. y. kosmoso ir antžeminės infrastruktūros įrengimui ir apsaugai);
- Galileo programos eksploatavimo etapui (t. y. kosmoso ir antžeminės infrastruktūros valdymui, priežiūrai, tobulinimui ir apsaugai);
- EGNOS programos eksploatavimo etapui (t. y. kosmoso ir antžeminės infrastruktūros valdymui, priežiūrai, tobulinimui ir apsaugai);
- Galileo ir EGNOS programų valdymui ir stebėsenai.
Įgyvendinimo ataskaita
2017 m. Komisija paskelbė ataskaitą dėl Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimo. Ataskaitos išvadose teigiama, kad įgyvendinant Galileo ir EGNOS programas pavyko pasiekti visus atitinkamam laikotarpiui nustatytus orientyrus ir yra daroma pažanga įgyvendinant visus 2020 m. nustatytus programų įgyvendinimo tikslus.
Europos GNSS agentūra ir Europos kosmoso agentūra (EKA)
Reglamentu nustatomi Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros vaidmenys, pabrėžiant griežtą subjektų, kurie dalyvauja valdant Galileo ir EGNOS programas (visų pirma Komisijos, Europos GNSS agentūros ir EKA), užduočių ir atsakomybės paskirstymą, bendrą atsakomybę priskiriant Komisijai.
GNSS
GNSS kontekste verta paminėti du papildomus sprendimus:
- Sprendimu Nr. 1104/2011/ES nustatomos taisyklės, pagal kurias ES šalys, Taryba, Komisija, EIVT, ES agentūros, ES nepriklausančios šalys ir tarptautinės organizacijos gali naudotis PVI, kurią teikia GNSS, sukurta pagal Galileo programą. PVI yra saugi ir užšifruota paslauga, skirta jautrioms programoms ir turinti veikti net ir krizinėse situacijose, kai kitų paslaugų teikimas gali būti nutrauktas. Ji teikiama tik įgaliotiems vartotojams, daugiausia valstybinėms institucijoms, kaip antai policijai, už pasienio kontrolę atsakingoms institucijoms ir už civilinę saugą atsakingoms institucijoms.
- Sprendime 2014/496/BUSP aptariami GNSS diegimo, veikimo ir naudojimo aspektai, turintys įtakos ES saugumui. Jame nustatomi įpareigojimai, kuriuos turi vykdyti Taryba ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai siekiant pašalinti dėl Europos GNSS diegimo, veikimo ar naudojimo kylančią grėsmę ES ar vienos arba kelių ES šalių narių saugumui, arba sušvelninti didelę žalą ES ar vienos arba kelių ES šalių esminiams interesams, visų pirma susidarius tarptautinei situacijai, dėl kurios ES turi imtis veiksmų, arba iškilus grėsmei pačios sistemos veikimui arba jos teikiamoms paslaugoms.
NUO KADA TAIKOMI ŠIS REGLAMENTAS IR ŠIE SPRENDIMAI?
Reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Sprendimas Nr. 1104/2011/ES taikomas nuo 2011 m. lapkričio 5 d.
Sprendimas 2014/496/BUSP taikomas nuo 2014 m. liepos 22 d.
KONTEKSTAS
Daugiau informacijos žr.:
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1–24)
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1–8)
2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/496/BUSP dėl Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos diegimo, veikimo ir naudojimo aspektų, turinčių įtakos Europos Sąjungos saugumui, kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP (OL L 219, 2014 7 25, p. 53–55)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo ir Europos GNNS agentūros veiklos rezultatų (COM(2017) 616 final, 2017 10 23)
2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/413, kuriuo nustatoma pagal GALILEO programą sukurtos sistemos antžeminės infrastruktūros vieta, numatomos infrastruktūros veiklai užtikrinti būtinos priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/117/ES (OL L 74, 2016 3 19, p. 45–49)
Vėlesni Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/413 daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 276, 2010 10 20, p. 1121)
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 16.07.2020