Bendros Europos struktūrinių ir investicijų fondų taisyklės (2014–2020 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ESI fondus sudaro penki fondai:
  • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF);
  • Europos socialinis fondas (ESF);
  • Sanglaudos fondas (SF);
  • Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);
  • Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).
• Bendrasis ESI fondų investicijų tikslas – remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą.
• Šiuo reglamentu:
  • apibrėžiami ESI fondų naudojimo ir įgyvendinimo bendrieji principai, taisyklės ir standartai;
  • nustatomos bendrosios taisyklės ESI fondams, kaip gerinti jų koordinavimą su kitomis ES politikos sritimis ir programomis, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, kuri dabar pakeista programa „Europos horizontas“;
  • apibrėžiami fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir organizacinė struktūra;
  • ypatingas dėmesys skiriamas šio reglamento ryšiui su kitais fondų reglamentais;
  • nustatomas paramos telkimo pagal temas principas, užtikrinantis, kad investicijos būtų sutelktos į ribotą pagrindinių prioritetų skaičių;
  • labiau akcentuojami rezultatai:
    • nustatomas veiklos rezultatų planas su tikslais ir siektinomis reikšmėmis,
    • kasmet rengiamas kiekvienos valstybės narės ir Europos Komisijos peržiūros posėdis,
    • 2019 m. kiekvienoje valstybėje narėje atlikta programų įgyvendinimo rezultatų peržiūra;
  • nustatomos sąlygos (reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos reikiamos priemonės ES paramos efektyvumui užtikrinti);
  • nustatomas lėšų paskirstymas trijų kategorijų regionams (mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio iš vieno paramos lygio į kitą regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams) pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, atsižvelgiant į tų regionų bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui.
• Komisija priėmė sprendimą, kuriame nustatytas trijų regionų kategorijų kriterijus atitinkančių regionų sąrašas.
• Apibrėžiami kriterijai, kuriuos valstybės narės ir regionai turi atitikti, kad galėtų gauti fondų teikiamą paramą. ERPF ir ESF lėšos skiriamos mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams pagal jų bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Valstybės narės labai skiriasi administravimo ir planavimo sričių atžvilgiu, todėl ES parengė bendrą klasifikavimo sistemą, pagal kurią atrenkami remtini regionai ir vietovės. Joje nustatyti turimi finansiniai ištekliai ir jų paskirstymo kriterijai.
• ESI fondų parama teikiama pagal daugiametes programas, paremtas kiekvienos valstybės narės parengta partnerystės sutartimi. Partnerystės sutartis yra dokumentas, kuriame išdėstyta atitinkamos valstybės narės bendra investavimo strategija, suderinta su Komisija. Sutartį rengia valstybė narė pagal savo sistemą ir procedūras, padedant partneriams, kurie atstovauja regionų bei vietos valdžios institucijoms ir įvairiems socialiniams ekonominiams, aplinkos suinteresuotiesiems subjektams ir kitiems interesams.

Audito Rūmų ataskaita

• 2017 m. Europos Audito Rūmai paskelbė ataskaitą dėl Komisijos ir valstybių narių pasirašytų partnerystės susitarimų.
• Ataskaitoje daroma išvada, kad fondai buvo daugiausia panaudoti augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, nustatyti investicijų poreikiai ir sėkmingai atsižvelgta į juos nustatant tikslus ir siektinus rezultatus. Tačiau taip pat nurodoma, kad buvo parengta per daug veiksmingumo rodiklių ir nebuvo suderintas skirtingų fondų veiksmingumo vertinimas.

Reglamento pakeitimai dėl COVID-19 pandemijos

• Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas Reglamentu (ES) 2020/460, kuriuo nustatomos tam tikros priemonės, skirtos investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir į kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį (atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva).
• Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas Reglamentu (ES) 2020/558, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti ESI fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį. Joms suteikiama galimybė sutelkti visą nepanaudotą ERPF, ESF ir SF paramą.
• Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas Reglamentu (ES) 2020/2221, kuriuo nustatomi išskirtiniai papildomi ištekliai ir įgyvendinimo taisyklės pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Reglamento taikymo EŽŪFKP programoms laikotarpio pratęsimas

Reglamentu (ES) 2020/2220 iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymas EŽŪFKP remiamoms programoms ir jų laikotarpio trukmė. Tam reikia pateikti prašymą iš dalies pakeisti atitinkamas kaimo plėtros programas dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsis tol, kol bus pradėta įgyvendinti naujoji bendra žemės ūkio politika nuo 2023 m. sausio 1 d.

Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje (CARE)

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas Reglamentu (ES) 2022/562 kaip nurodyta toliau.

• Suteikiama galimybė skirti kryžminį finansavimą iš ERPF ir ESF lėšų, kad būtų galima spręsti pabėgėlių srauto problemą. Pavyzdžiui, tai leidžia valstybėms narėms perskirstyti išteklius, kurie anksčiau buvo skirti infrastruktūros projektams, ir nukreipti juos sveikatos priežiūrai ir švietimui.
• Suteikiama daugiau lankstumo perskirstyti 2014–2020 m. biudžetinio laikotarpio nepanaudotas sanglaudos politikos lėšas, įskaitant REACT-EU.
• Siekiant sumažinti naštą nacionaliniams ir regioniniams biudžetams, vieneriems ataskaitiniams metams pratęsiamas 100 proc. finansavimas iš ES biudžeto sanglaudos programoms (vietoj įprastomis aplinkybėmis privalomo nacionalinio bendro finansavimo).
• Suteikiama galimybė kompensuoti išlaidas veiksmams, kuriais buvo sprendžiamos migracijos problemos, tačiau kurie buvo pradėti prieš pateikiant oficialų prašymą Komisijai. Tokie projektai yra tinkami finansuoti nuo 2022 m. vasario 24 d., jei jie atitinka konkretaus fondo taisykles.

Išankstinio finansavimo iš REACT-EU išteklių padidinimas ir vieneto kainos nustatymas (CARE+)

Šioms priemonėms papildyti buvo priimtas antrasis pakeitimas, kuriuo padidintas išankstinis finansavimas iš REACT-EU išteklių ir nustatyta vieneto kaina vienam asmeniui, vadinama CARE+ (Reglamentas (ES) 2022/613). Pagrindinis šio reglamento tikslas buvo užtikrinti papildomą likvidumą ir supaprastinti su išlaidomis susijusias administracines procedūras.

Išankstinis finansavimas buvo padidintas iš REACT-EU biudžeto, iš kurio visos valstybės narės gavo papildomus 4 proc., todėl išankstinio finansavimo norma padidėjo nuo 11 proc. iki 15 proc. Be to, valstybėms narėms, kurios ribojasi su Ukraina arba į kurias per pirmąjį mėnesį po Rusijos invazijos atvyko daugiau kaip 1 proc. jų gyventojų, buvo skirta papildoma 34 proc. parama, todėl jų išankstinio finansavimo norma padidėjo nuo 11 proc. iki 45 proc. Šios devynios valstybės narės yra Bulgarija, Čekija, Estija, Lietuva, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

ES lygmens supaprastinta išlaidų galimybe siekiama gerokai sumažinti administracinę naštą, kad būtų galima sutelkti pastangas platesniems politikos tikslams pasiekti, o ilgai trunkantys valdymo ir kontrolės patikrinimai nevilkintų įgyvendinimo. Užuot pateikusi kiekvieno pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, antklodės, higienos reikmenys, pagrindiniai maisto produktai ir asmeniniai daiktai), administruojanti institucija gali paprasčiausiai reikalauti, kad vienam asmeniui, kuriam suteikta laikinoji apsauga (arba kita tinkama apsauga pagal nacionalinę teisę), ne ilgiau kaip 13 savaičių būtų taikoma 40 EUR per savaitę vieneto kaina. Pasirinkus šią galimybę galima veiksmingai padengti išlaidas, kurias patyrė nevyriausybinės organizacijos ir vietos valdžios institucijos, teikusios neatidėliotiną paramą pasienyje nuo pirmos invazijos dienos. FAST-CARE pakeitimu supaprastintų išlaidų galimybė buvo dar labiau patobulinta, padidinant paramos sumą iki 100 EUR per savaitę vienam asmeniui ir pratęsiant paramos teikimą iki 26 savaičių (žr. toliau).

Lanksti pagalba teritorijoms – FAST-CARE

Reglamentu (ES) 2022/2039 iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 ir Reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos 2021–2027 m. laikotarpio taisyklės (žr. santrauką). Taisyklėmis, susijusiomis su 2014–2020 m. bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimais, siekiama suteikti daugiau lankstumo, kad būtų galima optimizuoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio išteklių naudojimą ir sklandžiau perkelti vėluojančius projektus iš 2014–2020 m. į 2021–2027 m. programas.

• Išimties tvarka veiksmams, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, leidžiama netaikyti reikalavimų, susijusių su veiksmų vieta konkrečioje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, kad nuo karo bėgantys žmonės po atvykimo gali persikelti į skirtingas vietas.
• Suteikiama galimybė deklaruoti išlaidas veiksmams, kurie jau yra fiziškai užbaigti arba visiškai įgyvendinti, taip pat nustatomas lankstumas tarp fondų, leidžiantis naudoti Sanglaudos fondo lėšas veiksmams, skirtiems migracijos problemoms, kylančioms dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, spręsti, ir tarp teminių tikslų, leidžiantis atlikti perkėlimus tarp programų.
• Pagal ją leidžiama taikyti iki 100 proc. bendro finansavimo normą, kuri gali būti taikoma atskirai prioritetinei krypčiai, nustatytai pagal programą, skirtą ne ES piliečių socialinei ir ekonominei integracijai skatinti, įskaitant veiksmus, skirtus migracijos problemoms, kylančioms dėl Rusijos karinės agresijos, spręsti. Ne mažiau kaip 30 proc. tokio atskiro prioriteto finansinių lėšų turi būti skiriama veiksmams, kurių naudos gavėjai yra vietos valdžios institucijos arba pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios vietos bendruomenės lygmeniu.
• Jame, be kitų konkrečių kriterijų, sušvelninami 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. biudžetiniais laikotarpiais įgyvendinamų projektų „etapų“ kriterijai, sumažinant minimalią visų projekto išlaidų ribą nuo 5 mln. iki 1 mln. eurų, kad projektas atitiktų etapų reikalavimus. Tokiu būdu likusios projekto dalys perkeliamos į kitą programavimo laikotarpį, todėl grąžinamos 2014–2020 m. laikotarpio lėšos. Savo ruožtu, jei valstybė narė to pageidauja, jos gali būti panaudotos migracijos problemoms spręsti.
• Taip sustiprinama supaprastinta išlaidų galimybė, padidinant vieneto išlaidų sumą nuo 40 iki 100 eurų per savaitę vienam asmeniui ir pratęsiant paramos teikimą nuo 13 iki 26 savaičių. Tai taikoma visiems asmenims, kurie prašė ir gavo laikiną apsaugą arba kitą tinkamą apsaugą pagal nacionalinę teisę.
• Taip padidinamas lankstumas užbaigiant 2014–2020 m. programas, nes galutinio likučio mokėjimai pagal kiekvieną prioritetą kiekvienam fondui ir regionų kategorijai paskutiniais ataskaitiniais metais padidinami nuo 10 proc. iki 15 proc. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, pagal vieną prioritetinę kryptį (tam tikros rūšies investicijos) buvo pasirašyta 15 proc. daugiau sutarčių, ši suma gali būti finansuojama iš kitos prioritetinės krypties, pagal kurią buvo pasirašyta mažiau sutarčių, jei tai susiję su ta pačia programa, ta pačia regiono kategorija ir tuo pačiu fondu.

Parama įperkamai energijai (SAFE)

Tiksliniais ir išimtiniais 2014–2020 m. bendrųjų nuostatų reglamento, vadinamo SAFE, pakeitimais, įtrauktais į Reglamentą (ES) 2023/435, siekiama paremti valstybes nares ir regionus, kurie susiduria su esamos energetikos krizės keliamais iššūkiais.

Konkrečiai, SAFE suteikia galimybę:

• finansuoti apyvartinį kapitalą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios ypač nukentėjo nuo energijos kainų padidėjimo, laikantis taikomų valstybės paramos taisyklių;
• finansuoti pažeidžiamų namų ūkių energijos vartojimo išlaidas, siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą;
• teikti didesnę paramą trumpalaikio darbo programoms, skirtoms darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo vietoms išlaikyti, panaudojant ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF lėšas.

Šie tiksliniai pakeitimai grindžiami tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir ankstesnės CARE ir FAST-CARE siūlomos lankstumo priemonės.

• Parama šioms priemonėms gali būti teikiama iš visų sanglaudos politikos fondų (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo) skiriant kryžminį finansavimą, taip pat gali būti naudojami REACT-EU ištekliai.
• Šioms priemonėms remti gali būti naudojami ištekliai iš bet kurios iš trijų kategorijų regionų (labiau išsivysčiusių, pereinamojo laikotarpio ir mažiau išsivysčiusių), panaikinant prievolę, susijusią su veiksmų vieta.
• Visiems siūlomiems veiksmams gali būti skiriamas 100 proc. bendras ES finansavimas.
• Išlaidos bus tinkamos finansuoti nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. pabaigos, įskaitant jau užbaigtus veiksmus.
• Šių išskirtinių priemonių biudžetas gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų 2014–2020 m. nacionalinei sanglaudos politikai skirtų lėšų.
• Komisijos mokėjimai valstybėms narėms 2023 m. neturi viršyti 5 mlrd. eurų.