Šiuo komunikatu nustatoma bendra Europos Sąjungos (ES) valstybių narių civilinių ir karinių struktūrų bei valstybių narių ir ES bendradarbiavimo sistema, kad jos galėtų kurti nuoseklią politiką.
Taip pat užtikrinama, kad ES galėtų apginti savo strateginius jūrų interesus nuo įvairių pavojų ir grėsmių.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Šiuo komunikatu pabrėžiami ES pagrindiniai strateginiai jūrų saugumo interesai:
išvengti konfliktų, išsaugoti taiką ir sustiprinti tarptautinį saugumą palaikant ryšius su tarptautiniais partneriais;
apsaugoti ES nuo jūrų saugumo grėsmių, įskaitant grėsmes gyvybiškai svarbiems jūrų infrastruktūros objektams, tokiems kaip uostai, terminalai, povandeniniai vamzdynai ir telekomunikacijų kabeliai;
veiksmingai kontroliuoti ES išorės sienas siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai;
apsaugoti:
pasaulinę ES tiekimo grandinę,
laivybos laisvę,
laivų su valstybių narių vėliavomis taikaus plaukiojimo1 teisę,
jūrininkų bei keleivių saugą ir saugumą;
užkirsti kelią neteisėtai, nereguliuojamai ir nedeklaruojamai žvejybai.
Taip pat nustatomos jūrų saugumo grėsmės, įskaitant:
jūrų teritorinius ginčus, valstybių agresijos veiksmus ir ginkluotuosius konfliktus;
masinio naikinimo ginklų platinimą;
jūrų piratų veiklą ir ginkluotus apiplėšimus jūroje;
galimus neteisėto teršalų išmetimo ar netyčinės jūrų taršos padarinius aplinkai.
Jūrų saugumo strategija apima ES strateginius jūrų saugumo interesus ir grėsmes skatinant tarpsektorinį požiūrį2 su keturiais specifiniais tikslais:
geriausiai panaudoti esamus pajėgumus ES ir nacionaliniu lygmenimis;
skatinti veiksmingus ir patikimus pasaulinės jūrų srities partnerystės ryšius;
skatinti išlaidų efektyvumą;
didinti valstybių narių solidarumą.
Siekiant geresnio jūrų valdymo ES lygmeniu, komunikatu nustatomi keturi kertiniai principai:
Šie principai taikomi penkiose geresnio bendradarbiavimo srityse:
išorės veiksmai;
padėties jūroje suvokimas, stebėjimas ir keitimasis informacija;
pajėgumų plėtra bei gebėjimų ugdymas;
rizikos valdymas, būtiniausios jūrų infrastruktūros apsauga ir reagavimas į krizę;
jūrų saugumo moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir mokymas.
ES jūrų saugumo strategija yra papildyta 2014 m. gruodžio mėn. priimtu ir 2018 m. birželio mėn. peržiūrėtu veiksmų planu. Jame išdėstyta 90 veiksmų, sujungiančių ES jūrų saugumo vidaus ir išorės aspektus.
Pirmoje dalyje, kuri skirta horizontaliesiems veiksmams, dėmesys sutelkiamas į penkias pagrindines sritis:
tarptautinį bendradarbiavimą;
jūrų stebėjimą;
pajėgumų plėtojimą (įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas);
rizikos valdymą;
švietimą ir mokymą.
Antra dalis apima regioninius ir pasaulinius jūrų reikalus – ES siekia spręsti pasaulinius iššūkius svarbiausiuose jūrų regionuose tiek pačioje sąjungoje (Europos jūrų baseinuose, kaip antai Viduržemio ir Juodojoje jūrose), tiek tarptautiniu mastu (Gvinėjos įlankoje, Afrikos Kyšulyje, Raudonojoje jūroje ir Pietryčių Azijoje).
Taikus plaukimas – laivo teisė plaukti kitos šalies teritoriniais vandenimis laikantis tam tikrų sąlygų.
Tarpsektorinis požiūris – požiūris, apimantis visų partnerių iš civilinių ir karinių institucijų (policijos, teisminės valdžios, sienų kontrolės, muitų ir žvejybos inspekcijos, aplinkosaugos institucijų, laivybos priežiūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, karinių jūrų pajėgų) ir pramonės (laivybos, privataus saugumo, komunikacijų technologijų, pajėgumų paramos, socialinės srities) bendradarbiavimą.
Funkcinis vientisumas – veiksnys, pagal kurį vertinama, kokias konkrečias funkcijas ar užduotis galima geriau atlikti, veikiant bendrai su kitais partneriais.
Jūrų sektoriaus daugiašališkumas – pagrindinis principas sprendžiant sudėtingus, tarptautinės reakcijos ir bendradarbiavimo jūrų srityje reikalaujančius klausimus. ES yra stipresnė ir jos interesai geriau ginami tada, kai ji su tarptautiniais partneriais kalba vienu balsu.
Pagarba taisyklėms ir principams – ES skatina pagarbą tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir demokratijai bei visapusiškam Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir joje nurodytų tikslų, kaip pagrindinių taisyklėmis grindžiamo gero jūrų valdymo elementų, laikymuisi.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Siekiant jūrų srities atvirumo ir saugumo pasaulyje: Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijos elementai“ (JOIN(2014) 9 final, )
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijos (ESJSS) veiksmų plano peržiūros ()
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Informuotumo apie padėtį didinimas gerinant jūrų stebėjimo institucijų bendradarbiavimą: tolesni veiksmai kuriant bendrą ES jūrų srities dalijimosi informacija aplinką“ (COM(2014) 451 final, )